Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Neringoje apsilankę Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai nelegalių pastatų griovimą pavadino barbariškumu ir teigė ieškosiantys politinio sprendimo, kad juos būtų galima išsaugoti. Neringos meras sako, kad taikos sutartis būtų galima pasirašyti, pakeitus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą.
Dar prieš mėnesį marių pakrantėje Juodkrantėje stovėjusio žuvies restorano vietoje dabar – pievelė. Restoraną, teismo sprendimu, nugriovė savininkai. Daugeliui poilsiautojų tai kelia nuostabą.
„Aš neturiu supratimo apie architektūrą, bet, man atrodo, jis buvo labai tvarkingas ir netrukdė. Gaila. Na, kaip taip galima gerą daiktą griauti“, – kalbėjo poilsiautoja iš Kauno.
Neringoje yra dar apie dešimt neteisėtų pastatų, kuriuos teismai nurodė nugriauti. Viename jų – gyvenamajame name – su šeima, kurioje auga trys vaikai, gyvenantis verslininkas Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariams sakė nesuprantąs savo kaltės. Namą jis įsigijo iš banko, paėmęs nemažą paskolą.
„Aš nestačiau. Jūs nepamirškit, kad aš teisėtai jį įsigijęs. Norit iš manęs turtą atimti, nacionalizuoti, norit mane išvaryti, tai sumokėkit“, – kalbėjo namo savininkas Juozas Skučas.
Vien už žuvies restorano nugriovimą valstybė iš mokesčių mokėtojų kišenės savininkui turės sumokėti apie 5 mln. litų.
Į Neringą atvykę politikai vieningai teigė, kad griauti statinių negalima ir žadėjo ieškoti sprendimų, kad jie būtų išsaugoti. Valstybė esą nėra tokia turtinga, kad švaistytųsi milijonais.
„Atvirai pasakius, turbūt pirmą kartą gyvenime esu taip šokiruotas. Lietuvis visą laiką mokėjo statyti, bet nemokėjo versti. O, pasirodo, čia prieš kelis metus pastatė, gavo žmonės leidimus, dabar kažkam užėjo į galvą, kad reikia viską išvartyti, nes neva kažkam tai trukdo“, – teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Politikas tikino, kad artimiausiu metu šauks posėdį ir ieškos būdų, kaip pastatų negriauti.
„Manau, tvarkymo plano pakeitimas leistų visiems siekti taikos sutarties ir būtų viskas išsaugota, valstybė apsieitų be didžiulių nuostolių. Pasikartosiu – tikrai valstybė mokės, niekas ničnieko neišieškos. Nebuvo čia kaltų. Saugomų teritorijų tarnybos direktorė pasakė, jog čia įvyko nedidelė klaidelė, kuri brangiai mums visiems kainuoja. Tai siūlau ištaisyti šitą nedidelę klaidelę“, – sako Neringos meras Darius Jasaitis.
Kad būtų pakeistas nacionalinio parko tvarkymo planas ir Neringos bendrasis planas, meras jau kreipėsi į Vyriausybę bei Aplinkos ministeriją. Neringiškiai tikisi ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių palaikymo.
