Šiandien kalbėdamas Seime Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas patvirtino, kad buvo susitikęs su korupcijos byloje įtariamu Kauno apskrities viršininko pavaduotoju Virginijumi Vizbaru ir sumokėjo jam 2000 litų. Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius mano, kad V. Muntianas turėtų atsistatydinti - faktų tam pakanka.
V. Muntiano pasiaiškinimai, jog nėra susitepęs kyšininkavimu, neįtikino ir kitų kolegų. Opozicinė Darbo partija ketvirtadienį pradėjo rinkti parašus, norėdama inicijuoti nepasitikėjimą parlamento vadovu, nes esą jis galimai supainiojo viešus ir privačius interesus bei pažemino Seimo vardą.
Kaip BNS informavo „darbiečių“ seniūnė Virginija Baltraitienė, ketvirtadienio popietę po interpeliacijos tekstu jau buvo surinkti 29 parašai - tai yra tiek, kiek reikia procedūrai inicijuoti.
„Mes pradėjom rinkti parašus, nes tie jo paaiškinimai tik šypseną kėlė visiems Seimo nariams. Nei esi rangovas, nei užsakovas, o pinigus moki. Tai jis pažeidė elementarias taisykles, pažemino Seimo nario ir Seimo pirmininko vardą. Jis gi atstovauja institucijai, Seimui“, - BNS sakė V.Baltraitienė.
Nepasitikėjimą parlamento vadovu gali pareikšti ne mažiau nei 29 seimūnai, tačiau siekiant jį atstatydinti reikia surinkti ne mažiau nei 71 balsą. Iš viso Seime yra 141 vieta.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis taip pat teigia, kad jei generalinis prokuroras nepaneigs V. Muntianui keliamų įtarimų, pastarasis turėtų sustabdyti savo, kaip Seimo pirmininko, veiklą.
Konservatorė Irena Degutienė žurnalistams sakė, jog gyvenant teisinėje valstybėje reiktų palaukti tolesnių teisinių prokuratūros veiksmų. Ji teigė, jog pats faktas, kai Seimo pirmininkas moka už darbą žemesnio rango pareigūnui yra keistas. Iki bus naujų žinių iš teisėsaugos, anot I. Degutienės, sprendimą gali priimti tik pats V. Muntianas.
Pasak Seimo nario Egidijaus Klumbio, V. Muntianas mano, kad kiti Seimo nariai - visiški kvailiai.
Iš Seimo tribūnos Seimo pirmininkas išdėstė versiją, atseit tarpininkavęs civilinėje sutartyje. Istorija esą prasidėjo, kai V. Muntiano į Seimo pirmininką kreipėsi Vilhelmas Grūdė (Lietuvos arklių augintojų asociacijos prezidentas), kuris liko nepatenkintas "sklypų perskirstymo" Kaune sąlygomis. Mokestis buvęs aukštas - keliasdešimt kartų aukštesnis nei sklypų vertė. Seimo pirmininkas sutiko padėti. V. Muntianas kreipėsi į kelis pareigūnus, kurie paaiškino, kad sandorį galima sudaryti pigiau - viso labo už 2 tūkst. litų. Vėliau tą sklypą turėjęs pirkti V. Muntiano giminaitis Vasiliauskas.
Parlamento vadovo teigimu, su V.Vizbaru jie buvo sudarę žodinį susitarimą, kad pastarasis suras jam įmonę, kuri sutvarkytų visus sklypo padalijimo reikalus, nes V.Muntianas esą nenorėjęs vargti. Pagal susitarimą, už paslaugas atsiskaityti su šia įmone turėjo Kauno apskrities viršininko pavaduotojas, o vėliau V.Muntianas, jo teigimu, grynais kompensavo tą mokestį.
Seimo vadovas taip pat pabrėžia, kad nenorėjo pakeisti žemės paskirties, o tik padalinti sklypą. „Žemės paskirties pakeitimo nėra. Reiškia, yra taip: dalis tiesa, dalis - priešingai“, - žiniasklaidos pranešimus komentavo V.Muntianas.
Tačiau dabar aiškėja, kad už šio skandalo gali slypėti dar rimtesnis - neteisėti žemės pirkimo sandėriai, į kuriuose buvo įsivėlę ne tik minėti politikai bet ir dvi Kauno verslininkės Laima Baranauskienė ir Birutė Jablonskienė, galėjo papildyti ir pilietininkų partijos kišenę.
Patyrinėjus Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtus duomenis apie paramą partijoms, paaiškėjo, jog pernai metų gruodžio 3 d. 5 fiziniai asmenys į pilietininkams pervedė po 20 000 Lt. STT minėtus asmenis apklausus, paaiškėjo, kad jie jokių partijų nerėmė. Kauno apskričiai, kurioje esanti žemė buvo dalijamasi neteisėtu būdu, vadovauja pilietininkų atstovas Romualdas Morkevičius.
Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius "Balsui.lt" sakė, kad V. Muntianas turėtų atsistatydinti - tokiam politiniam sprendimui faktų pakanka.
Anksčiau kalbėdamas su portalu “Balsas.lt”, V. Muntianas teigė, jog spaudoje pateikti spėjimai nesą rimti. “Nepažįstu tų moteriškių, nieko ten Kaune nedariau ir nekalbėjau. Jau pačioje mano pirmininkavimo pradžioje buvo skleidžiamos visokios šnekos, tačiau aš niekuo nesu susijęs su jokia neteisėta veikla,” - sakė V. Muntianas. Politikas viešai atsisakė spėlioti, ar šios informacijos platinimu yra labiau siekiama pakenkti jam pačiam, ar jo frakcijai.
V.Muntianas išsamiau situaciją parlamentarams žada paaiškinti ketvirtadienį 15 val. Į posėdį, kuriame „aiškinsis“ Seimo pirmininkas, pakviestas ir generalinis prokuroras Algimantas Valantinas. Šios teisėsaugos institucijos vadovas turės duoti galimus paaiškinimus apie bylą ir skleidžiamą informaciją apie Seimo narius.
Net ir neišklausius Seimo pirmininko pasisakymo, netilo kalbos apie galimą prašymą panaikinti imunitetą Seimo pirmininkui Viktorui Muntianui.
Kalbinti Seimo nariai sakė, jog viskas toliau priklausys nuo gautų paaiškinimų ir medžiagos. Jei bent dalis reikšmingos medžiagos pasitvirtins, pasak parlamentarų, V. Muntianui grės bent atsisveikinimas su Seimo pirmininko pareigomis.
Kita politikė, kurią žiniasklaida paskelbė neva “esant STT taikiklyje”, konservatorė R. Juknevičienė šiandien kreipėsi į prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šmeižto sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris buvo paskleistas internetiniame tinklapyje “lrytas.lt”, dienraštyje “Lietuvos rytas” ir televizijoje TV3.
Jos bendrapartiečių šiandien išplatintame pranešime, įtarimai parlamentarei įvardyti kaip „įžūli klastotė“, o visi konservatorių rėmėjai paraginti „atsisakyti “Lietuvos ryto” prenumeratos ir bendradarbiavimo su juo bet kokiomis formom“.
Kiek žinoma, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) istorija dėl keturių arų sklypo Mickevičiaus gatvėje pardavimo pradėjo domėtis prieš porą mėnesių. Kol kas įtarimai pareikšti prieš kelias savaites iš Kauno apskrities jį nusipirkusioms verslininkėms Laimai Baranauskienei ir Birutei Jablonskienei. Teismas jas leido suimti porai savaičių. Taip pat pranešama, jog sulaikytas ir Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras.
Politikų sąsajų su kratomis bei areštais Kauno savivaldybėje pareigūnai kol kas nekomentuoja. Kauno apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius yra Pilietinės demokratijos partijos Raseinių skyriaus vadovas ir įtariama neva Seimo pirmininkas, kuris yra ir šios partijos vadovas, galėjęs kažkaip prisidėti priimant atitinkamus sprendimus. Žiniasklaida skelbia, esą V. Muntianas V. Vizbarui skambinęs kelias dešimtis kartų ir neva egzistuoja videoįrašas, kur Seimo pirmininkas klausia valdininko, kiek jis esąs skolingas už padarytą paslaugą. Paskui politikas neva traukia iš kišenės popierius, panašius į pinigus.
Teigiama, jog Pilietinės demokratijos partija taip pat gavo finansinę paramą už tai, kad jos vadovas padėjęs įkalbėti valdininkus sutvarkyti žemės pirkimo klausimus.
Trečiadienį buvo pranešta, neva Generalinė prokuratūra rengiasi prašyti, kad Seimas panaikintų kai kurių Seimo narių neliečiamybę.
Kaip žinia, Pilietinės demokratijos frakcija valdančiojoje koalicijoje tampa mažesniu partneriu po to, kai prie jos prisideda Naujoji Sąjunga (socialliberalai). V. Muntiano vadovaujamai Pilietinės demokratijos frakcijai priklausantis Seimo narys ir Nacionalinio saugumo bei gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius yra ypač nepageidautinas šiame poste politinėms jėgoms, kurioms nepatogi informacija išplaukė į paviršių, kai komitetas atliko Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimą. Tiesa, pats A. Matulevičius įvykių Kaune ir V. Muntianui metamų įtarimų nėra linkęs sieti su tebesitęsiančiais mėginimais pašalinti jį iš pareigų.
Tuo tarpų apie galimas R. Juknevičienės sąsajas su byla žinoma mažai - kalbinti konservatoriai akcentavo, kad ji puolama tik siekiant pakenkti partijai. Kol kas sutapimų žinoma tik tiek, kad minėta politikė buvo išrinkta Kaune ir yra konservatorė, kaip ir Kauno miesto tarybos narys Adolfas Antanas Balutis. Pastarasis po šių įvykių pareiškė norįs pasitraukti iš konservatorių frakcijos taryboje ir iš konservatorių partijos apskritai. Pirmadienio vakarą posėdžiavusi Tėvynės sąjungos frakcija nusprendė patenkinti A. Balučio pareiškimą.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis nepatvirtino ir nepaneigė galimybės, kad bus kreiptasi į Seimą prašant panaikinti kurio nors Seimo nario imunitetą. Jis atsisakė kaip nors komentuoti žiniasklaidos metamus įtarimus politikams. Tiesa, Seimo pirmininkui ši istorija, jei pasitvirtintų bent dalis faktų, kaip pabrėžia kalbinti Seimo nariai, gali kainuoti postą ir be baudžiamosios bylos.
