Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ragino padėti Lietuvos krepšininkams atlaikyti sporto aistruolių spaudimą, gėrėtis gražiomis varžybų akimirkomis ir nepamiršti kitų sporto šakų.
Tai Seimo Pirmininkė sakė atidarydama Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune surengtą parodą „Ir stok už garbę Lietuvos! Lietuvos sportininkų pasiekimai 1918-1940 m.“.
„Jūs įsivaizduokite, kokį tautos spaudimą patiria Lietuvos krepšininkai. Kiek reikia jėgų atlaikyti reikalavimus iškovoti aukščiausią vietą. Turime padėti mūsų krepšininkams savo santūrumu ir palaikymu ir nepamiršti, kad krepšinį ir į visas sporto rungtis turime žvelgti su džiaugsmu. Todėl nepriklausomai nuo rezultatų: nepamirškime padėkoti mūsų krepšininkams už žaidimą ir suteiktas gražias akimirkas“, - sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pabrėžė, kad atidaromoje parodoje eksponuojami sporto prizai ir pristatomos tarpukario Lietuvos sporto aktualijos ir istorija primena apie sporto svarbą valstybės gyvenime.
„Neturėtume pamiršti ir kitų sportininkų. Kiekvienos sporto šakos atstovų laimėjimai yra svarbus indėlis į valstybės istoriją, kultūrą ir ateities gyvenimą. Menas, kultūra, sportas - visa tai sudaro didelę dalį mūsų visų gyvenimo. Todėl visų šių sričių atstovų pasiekimai yra labai svarbūs ir turi būti įvertinti. Todėl šiandien norisi su visa tauta pasakyti: mes už tuos, kurie garsina Lietuvos vardą“, - sakė I. Degutienė.
Parodoje eksponuojama Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fonduose išsaugota unikali Lietuvos sportininkų tarptautinėse varžybose iškovotų prizų kolekcija. Jos puošmenos - 1937 m. iš II Europos vyrų krepšinio čempionato Rygoje parsivežtas Latvijos Prezidento Karlio Ulmanio įsteigtas prizas - sidabrinė lėkštė ir 1939 m. Kaune vykusiame III krepšinio čempionate iškovota Prezidento Antano Smetonos įsteigta ir grafiko Jono Juozo Burbos nukaldinta sidabrinė dėžutė. Moterų krepšininkių pasiekimus Europos krepšinio čempionatuose primena 1938 m. iš Romos parsivežta vicečempionių marmurinė-bronzinė Romos vilkės skulptūra.
Parodoje taip pat pristatomas Lietuvos istorinis paveldas, per žmogaus, sporto ir valstybės santykio prizmę atskleidžiama kaip 1918-1940 m. sportas virto patriotinio ugdymo skatinimo įrankiu. Joje pristatomi anuomet puoselėti sporto idealai, realybė ir sporto sirgalių kultūra, bandoma atsakyti, kaip sportas veikė valstybių tarpusavio santykius, kokios sporto šakos buvo populiariausios ir kodėl krepšinis galiausiai tapo Lietuvos sporto „karaliumi“.
