Ketvirtadienį (06-05) Seime su Rusijos Federacijos Tarybos pirmininku Sergejumi Mironovu susitikęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pažadėjo iškelti parlamente klausimą dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymo likimo, bet savo ruožtu paragino Rusiją pradėti derybas šiuo klausimu.
"Pirmininkas mano, jog dabartinė situacija yra pasiekusi aklavietę, nes ir viena, ir kita pusė laikosi kategoriškų pozicijų, kuomet jokios derybos nėra įmanomos", - BNS sakė Seimo pirmininko atstovas spaudai Arvydas Žilinskas.
Tačiau, kaip pažymėjo A.Žilinskas, "apie įstatymo sustabdymą susitikime nebuvo kalbama".
Klausimą dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo įstatymo susitikime iškėlė S. Mironovas, pažymėjęs, jog tai yra vienas iš klausimų, temdančių dvišalius santykius, ir pasigedęs "pozityvios dinamikos" sprendžiant šį klausimą.
Seimo pirmininkas pažymėjo, jog nuostata dėl okupacijos žalos atlyginimo buvo priimta 1992 metais Lietuvoje vykusiame referendume, tačiau pažadėjo ieškoti galimybių spręsti klausimą dėl įstatymo likimo.
Seimo pirmininko susitikime su Rusijos Federacijos Tarybos pirmininku dalyvavęs parlamentinio Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas BNS pareiškė, jog gali būti rasta galimybių apriboti priimto įstatymo galiojimą.
"Jeigu Rusija sutiktų vesti derybas dėl žalos atlyginimo, mes tikrai rastume teisinį sprendimą apriboti priimto įstatymo veikimą", - BNS sakė G. Kirkilas.Po vėliau įvykusio susitikimo su prezidentu Rolandu Paksu S.Mironovas žurnalistams sakė, kad apie šį klausimą su prezidentu nebuvo kalbėta, tačiau pasidžiaugė iš Seimo pirmininko išgirdęs supratimą, kad Rusijai ši problema yra "labai nemaloni"."Svarbiausia, kad atsakyme aš išgirdau, jog jis (Seimo pirmininkas - BNS) supranta, kad Rusijai dvišaliuose santykiuose tai yra nemalonus momentas", - sakė S.Mironovas spaudos konferencijoje Prezidentūroje.S.Mironovo teigimu, šis įstatymas neprisideda prie Lietuvos ir Rusijos santykių gerinimo."Bet kokie pakeitimai yra suvereni Lietuvos teisė, bet mes dar kartą pažymėjome, kad šis įstatymas yra tarsi reliktas, ir, kaip sakiau Seimo nariams, toks jausmas, kad yra bandymų kažką "atsikovoti" iš Sovietų Sąjungos, kuri jau liko praeityje", - sakė S.Mironovas.R.Pakso patarėjas Eitvydas Bajarūnas žurnalistams sakė, kad sprendimas dėl įstatymo likimo yra Seimo prerogatyva ir į išsamesnius komentarus apie prezidento poziciją šiuo klausimu nesileido, motyvuodamas tuo, kad apie tai R.Paksas su S.Mironovu nekalbėjo.Trečiadienį paskelbtame valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pareiškime teigiama, jog minėtas įstatymas "iš esmės ir sužlugdė galimas derybas dėl tos žalos atlyginimo", apsunkino derybas dėl tranzito į Kaliningradą ir sienos sutarties ratifikavimą.
"Būtent žalos atlyginimo įstatymas tapo pagrindiniu Rusijos radikalų koziriu, siekiant visomis priemonėmis vilkinti ir užšaldyti Dūmoje Lietuvos ir Rusijos sienos ratifikavimą", - pažymima pareiškime.
1997 metais pasirašytą sienos sutartį Lietuvos Seimas ratifikavo po dvejų metų, o Rusijos parlamentas - tik šiemet gegužę.
Tėvynės sąjungos (TS) lyderis Andrius Kubilius trečiadienį įspėjo valdančiuosius socialdemokratus nebandyti stabdyti 2000 metais priimto įstatymo dėl buvusios Sovietų Sąjungos okupacijos žalos atlyginimo Lietuvai. "Įstatymo sustabdymas, jei Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išdrįstų žengti tokį žingsnį, būtų savotiška "meškos paslauga" ir pačios Rusijos demokratizavimosi pastangoms, atitolintų galimybę jai suvesti sąskaitas su savo istorija, kaip tai ryžtingai padaryta ir toliau daroma Vokietijoje", - teigiama trečiadienį paskelbtame A. Kubiliaus pareiškime.
2000 metais ankstesnės kadencijos Seimo priimtas įstatymas įpareigojo Lietuvos Vyriausybę inicijuoti derybas su SSSR teisių perėmėja Rusija dėl šios žalos, įvertintos 20 mlrd. JAV dolerių, atlyginimo.
Lietuva pateikė šias pretenzijas Rusijai, bet pastaroji jas kategoriškai atmetė. Rusijos politikai šio įstatymo priėmimą Lietuvoje įvertino kaip nedraugišką žingsnį.
BNS
