„Diskusija vyksta dėl žodžio „prezidentas“. Mano kalbose nė vienoje vietoje nebuvo paminėtas žodis „prezidentas“. Toliau laikausi pozicijos, kad mūsų garbingiausių asmenų nuveikti darbai turėtų būti įvertinami. Šiuo atveju net ne darbai, o pripažinimas de jure, kas buvo de facto – kad buvo valstybės vadovas“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė V.Pranckietis.
Parlamento vadovas atkreipė dėmesį, kad prezidentas Lietuvoje įtvirtintas tik 1992 metais priimtoje Konstitucijoje, o 1990 –1992 metų laikinojoje konstitucijoje buvo įrašyta, kad „Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas yra aukščiausias Lietuvos Respublikos pareigūnas ir atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautiniuose santykiuose“.
„Prezidentas atsiranda po 1992 metų Konstitucijos, o valstybės vadovas buvo laikinojoje (Konstitucijoje). Kalbu apie valstybės vadovo statuso pripažinimą“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Jis pabrėžė idėją dėl valstybės vadovo statuso svarstantis jau nuo balandžio, apie ją per susitikimą užsiminęs ir pačiam V.Landsbergiui.
„Aš jo labai labai atsargiai klausiau, ar jam tai būtų priimtina. Ir jis po to komentavo labai gražiai – kad galbūt ši Seimo vadovybė bus pajėgi išspręsti šį klausimą“, – teigė parlamento vadovas.
Jis pažymėjo, kad jokio teisės akto projekto kol kas nėra, tačiau vylėsi, jog rudens sesijoje jis jau galėtų būti parengtas.
„Su ta idėja aš jau vaikščiojau turbūt nuo kokio balandžio mėnesio, bandžiau klausti vieno, kito, trečio, penkto nuomonės apie šią idėją. Atsakymai visada būdavo teigiami. Visų klausdavau paprasto klausimo: ar jūs sutinkate su tuo, kad Vytautas Landsbergis buvo šalies vadovas tuos beveik dvejus metus“, – aiškino V.Pranckietis.
Jis atmetė kaltinimus, kad keldamas V.Landsbergio statuso klausimą siekia pasišaipyti.
Antradienį „Lietuvos ryto“ televizijai konservatorių lyderis V.Landsbergio vaikaitis Gabrielius Landsbergis suabejojo V.Pranckiečio geranoriškumu šiuo klausimu.
„Bet kuriuo atveju tai yra arba politinis nepatyrimas, arba piktavališkas veiksmas, galbūt skirtas tam, kad pridengtų visas koalicijos, valstiečių ir R.Karbauskio bėdas“, – pareiškė G.Landsbergis.
„Aš labai nuoširdžiai, labai nuosekliai mąsčiau apie tai, tariausi, kalbėjau. Aš darau tai, kuo tikiu“, – trečiadienį pabrėžė Seimo pirmininkas.
Jis sakė, kad dėl jo pasiūlymo nėra nesutarimų ir „valstiečių“ frakcijoje Seime. V.Pranckietis tvirtino, kad frakcijos seniūnas remia jo idėją, jis tik nepritaria prezidento statuso suteikimui.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis laikosi pozicijos, kad V.Landsbergiui turi būti suteiktos garantijos kaip buvusiam valstybės vadovui. Tačiau jis nepalaikytų iniciatyvos pripažinti V.Landsbergį buvus prezidentu.
„Mano ir akimis, ir ausimis, ir širdimi, aš manau, kad – taip, buvo (valstybės vadovu), tai yra faktas. Mes tikrai turime surasti sprendimą“, - trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
„Mums nėra būtina kalbėti apie definicijas, bet (turime kalbėti) apie tai, kas priklauso asmeniui, kuris vadovavo valstybei pačiu sunkiausiu momentu“, – pridūrė jis.
V.Landsbergio vadovaujama Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė, kad Lietuva atkuria nepriklausomą valstybę. Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovo pareigas jis ėjo iki 1992 metų, kai įvyko nauji parlamento rinkimai ir priimta nauja šalies Konstituciją. Pagal ją, valstybės vadovu vadinamas tiesiogiai renkamas prezidentas.
