Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas penktadienį (04.04) pripažino, kad jo vadovaujami socialliberalai galvoja apie vienijimąsi su premjero Algirdo Brazausko vadovaujamais socialdemokratais.
"Be abejo, mes galvojame apie artesnį mūsų partijų bendradarbiavimą ir darbo grupės rengia galimus scenarijus. Kai tie scenarijai bus aptarti mūsų valdymo institucijose, be abejo, mes apie tai visuomenei pasakysime", - interviu Lietuvos radijui sakė Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) lyderis.
"Aš manau, kad tai naudinga mūsų politiniam gyvenimui. Politinių partijų jungimasis rodo tam tikrą jų brandos požymį", - pažymėjo jis.
Tačiau jis nesiėmė prognozuoti, kada gali įvykti socialdemokratų ir socialliberalų susijungimas.
"Mūsų suartėjimas yra mūsų planuose ir turime apsispręsti, kada tai geriau daryti, kaip tai daryti. Dabar sunku pasakyti datą", - sakė A. Paulauskas.
Jis pažymėjo, kad šiuo metu "yra sutarta rengti bendrą rinkimų strategiją, eiti į rinkimus kartu".
Apie prasidėjusias konsultacijas dėl bendros rinkimų strategijos A. Paulauskas šią savaitę informavo NS frakcijos Seime narius, tačiau tokiam žingsniui nėra pritarę nei partijos prezidiumas, nei taryba.
Vasarį vykusiame partijos tarybos posėdyje socialliberalai buvo nusprendę, kad stiprins partiją ir būsimuose Seimo bei Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaus kaip savarankiška politinė jėga.
NS partijos pirmininko pavaduotojo frakcijos seniūno Alvydo Ramanausko teigimu, sprendimą pradėti konsultacijas su socialdemokratais dėl bendros rinkimų strategijos priėmė pats A. Paulauskas.
Pasak A. Ramanausko, bus konsultuojamasi ir dėl galimybės sudaryti bendrus kandidatų sąrašus 2004 metų pavasarį numatomiems Europos Parlamento rinkimams ir tų pačių metų rudenį įvyksiantiems Seimo rinkimams.
Šią savaitę NS atsakingasis sekretorius Vaidas Pliusnis BNS tikino, kad socialliberalai "nemato jokių prielaidų" vienytis su socialdemokratais.
Prieš kelias savaites interviu žurnalui "Veidas" socialdemokratų lyderis premjeras Algirdas Brazauskas pareiškė, kad dauguma NS narių yra už partijų jungimąsi, tam priešinasi tik kai kurie "įtakingi partijos nariai".
Pasak jo, panaši situacija buvo ir "socialdemokratų jungimosi su Lietuvos demokratine darbo partija laikais".
LSDP ir LDDP susijungė 2001 metų sausį. Prieš tai abi partijos buvo sudarę koaliciją, dalyvavusią Seimo rinkimuose.
Premjero teigimu, vienijimosi su socialliberalais klausimą socialdemokratai ketina aptarti gegužės 3 dieną numatytame Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavime.
LSDP pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas vėliau Seime surengtoje spaudos konferencijoje patvirtino, kad toks klausimas bus keliamas.
Tačiau socialdemokratų ir socialliberalų vienijimąsi skeptiškai vertina kitas LSDP pirmininko pirmasis pavaduotojas Vytenis Andriukaitis.
Pastarasis BNS yra sakęs, kad norėdami prisijungti prie socialdemokratų, socialliberalai turėtų į partiją stoti pavieniui.
NS frakcija Seime turi 25, Socialdemokratinės koalicijos frakcija - 51 narį. Seimo pirmininkas A. Paulauskas pagal Seimo Statutą jokiai frakcijai nepriklauso.
Iš viso Seime yra 141 narys.
16.00 val. “Omni Laike” skaitykite politologo Lauro Bielinio komentarą apie kairiųjų vienijimosi perspektyvas.
BNS, NK naujienos
