Bene esminis įstatyme numatytas pokytis – 11 narių valdomojo pobūdžio tarybos steigimas, kurią sudarytų keturi rektorių konferencijos atstovai, po 1 Istorijos instituto, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Vyriausybės ir Prezidentūros bei LGGRTC atstovą, dar 2 nariai būtų deleguoti Seimo.
Numatoma tarybos veiklos pradžia – šių metų spalio 1 d.
Naujos redakcijos įstatymo projekte taip pat siūloma, kad naujai sudaroma LGGRTC taryba generalinio direktoriaus siūlymu tvirtintų įstaigos mokslinių tyrimų krypčių sąrašą bei ilgalaikį centro strateginį ir metinį veiklos planus, atliktų jų įgyvendinimo kontrolę.
Be to, numatoma, kad taryba nustatytų centro generaliniam direktoriui metinius veiklos tikslus ir prižiūrėtų jo veiklą, taip pat LGGRTC vadovui ir Seimui teiktų siūlymus dėl įstaigos veiklos ir valdymo bei tyrimų įgyvendinimo.
Taip pat prie siūloma, kad naujai steigiama taryba direktoriaus siūlymu tvirtintų centro biudžeto paskirstymo aprašą, skelbtų ir vykdytų pretendentų atranką į laisvas centro generalinio direktoriaus pareigas ir kiekvienais metais iki birželio 1 dienos parengtų savo veiklos metinę ataskaitą.
Naujame įstatymo projekte taip pat pakeistas centre atliekamų mokslinių tyrimų objektas – pritarta, kad LGGRTC tirtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos apraiškas nuo 1918 iki 1993-ųjų metų, kada iš Lietuvos buvo išvesta sovietų kariuomenė. Iki šiol centras atliko okupacinių režimų 1939–1990 metais vykdyto Lietuvos gyventojų genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimus bei tyrė 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką ir pasipriešinimo jai procesus.
ELTA primena, kad naujajam LGGRTC įstatymo projektui praėjusią savaitę pritarė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Sutarta parlamentui siūlyti, jog centro pertvarka turėtų prasidėti jau šių metų spalį. Visgi, dabartinis įstaigos vadovas Arūnas Bubnys baiminasi skubotų pokyčių. Pasak jo, sprendimas centre steigti valdomo pobūdžio tarybą sunkiai įgyvendinamas.
Anot A. Bubnio, jis prieštarauja kai kuriems teisės aktams, be to, šių metų biudžete 11 narių tarybos steigimui nėra numatyta reikiamų lėšų. Dėl to, siekiant rasti vidinių resursų naujam įstaigos dariniui, dalį esamų LGGRTC darbuotojų gali tekti atleisti, neslepia A. Bubnys.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
19 val. ·
Kas vyksta?
Šiuo metu LRS komisijos: ”Istorinės atminties komisijoje…” skubiai stengiamasi pakeisti LGGRTC- genocido tyrimo centro įstatymą, sukurti
papildomą kontrolės organą- valdymo tarybą kuri “prižiūrėtų- ribotų” įstaigos darbą (tarybos išlaikymas mokesčiu mokėtojams papildomai gali kainuoti virš pusės milijono euru per metus- ekspertų išvada).
Iniciatyvas šiuose darbuose rodo LRS narys R. Lopata. Tuo tarpu, anksčiau pateiktas LRV pastabas įstatymu projektui-kurios prieštarauja dabartiniams įstatymas, R. Lopata ignoruoja ir skatina kitus LRS komitetus neatsižvelgti į pareikštas LRV teisininkų pastabas.
Faktines aplinkybes- kodėl asmuo galimai siekia LGGRTC įstaigos papildamos kontrolės. LRS narys R Lopata yra Bronislo Lopatos sūnus. B. Lopata
-tiesioginis genocido bendrininkas -de jure de facto.
--Tokiems nusikaltimams nėra taikoma senatis. R.Lopata nėra pasmerkęs tėvo nusikaltėlio ir net juo didžiuojasi (vizualas iš asmeninio R.L. fb profilio su "tėvelio" foto birželio 9 d.)
FAKTAI
Okupavus Lietuvą Bronislovas
Lopata jau 1940 metais dirbo Panevėžio apskrities komjaunimo komitete. Į komunistų partiją įstojo 1942-aisiais. 1942-1944 metais tarnavo
okupantų 16-ojoje “lietuviškoje divizijoje”- raudonosios armijos sudėtyje “politruku”- skatino žudymus ir prievartą prieš civilius, marodieriavimą ir kitus sunkius karo nusikaltimus.
Vėl okupavus Lietuvą ir prasidėjus masiniam genocidui, jis 1944-1948 metais LLKJS CK kadrų sekretorius. 1948-1955 metais komunistų partijos Alytaus apskrities ir Daugų rajono komitetų pirmasis sekretorius- tiesiogiai bendrininkavęs su genocido vykdytojas, prievartos struktūromis NKVD, KGB ir “liaudies gynėjais”.
-Tuo laikotarpiu minėtuose regionuose įvykdyta ypač daug genocido veikų prieš civilius gyvenotojus: žudymai, prievartavimai, kankinimai, trėmimai! Tą patį teroristinės Rusija dabar daro
Ukrainos laikinai okupuotuose teritorijose.
--Dokumentai apie B. Loptos nusikalstamas veikas saugomi Lietuvos centrinis valstybės archyvas (LCVA), f. R-754, ap. 4a., b. 229, 230, 231, 358, 359, 360 1948-1949 m. Alytaus apsk. Vykdomojo komiteto posėdžių protokolai, nutarimai.
LYA f. 4421, ap, 1, b. 20, 24, 40, 62, 64. 1946-1947 m. Komjaunimo CK etatai, informacija, nurodymai apie kovą prieš partizanus, 24 byloje
komjaunimo suvažiavimo dalyvių anketos, komjaunimo posėdžių protokolai ir t.t. ''
"Mes reklamuosime ištvirkavimą, girtumą, apkalbas... dar kūdikystėje užgesinsim kiekvieną genijų... "
Ir žmonės - dauguma jų - džiaugiasi galėdami čiupti šį supuvusį pašarą.
