Pasak Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko, šis sprendimas tik dar labiau paryškins esamus prieštaravimus pavardžių rašybos klausimu.
„Vieniems taps papildomu argumentu, kitiems – įvarys dar didesnę baimę. Tiems, kurie bijo tokio įstatymo apskritai, dar labiau emociškai paveiks“, – BNS ketvirtadienį sakė Seimo narys.
Jis teigė, kad toks teismo sprendimas rodo, jog Lietuva pamažu atsikrato savo baimių.
„Matau, kad iš tiesų mes europėjame, atsikratome savo baimių. Iš tiesų tos mūsų baimės, dažnai nepagrįstos, rodo, kad mums reikia daugiau laisvės. Nes taip save prigąsdiname ir apribojame, nukreipiame visą energiją ne ta kryptimi, kur reikia. Labiau reikėtų diskutuoti apie svarbesnius dalykus“, – kalbėjo J.Sabatauskas.
Asmenvardžius su nelietuviškais rašmenimis rašyti tik papildomame paso lape siūlantis parlamentaras Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų narys Valentinas Stundys sakė, kad teismo sprendimas iš esmės atitinka Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išaiškinimą ir greičiausiai iš dalies yra paveiktas būtent Seime kilusių diskusijų šiuo klausimu.
„Manau, kad pats teismo sprendimas, ko gero, yra paveiktas diskusijų dėl asmenvardžių rašybos ir dėl galimybės rašyti „w“, nes Valstybinė lietuvių kalbos komisija, teikdama išvadą dėl tų dviejų įstatymo projektų, iš esmės pasisakė už „w“ galimybės taikymą užsieniečių, įgijusių pilietybę, ir santuokos su užsieniečiu atveju. Aš manau, kad teismas turbūt kaip tik paisė šios VLKK išvados“, – BNS sakė Seimo narys.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad įstatymas dar nepriimtas, todėl šiam teismo sprendimui pasiekus aukštesnės instancijos teismą, iškils legitimumo klausimas.
„Žiūrint į tą teismo sprendimą, be abejo, turbūt susidurs kita instancija spręsdama su legitimumo klausimu, nes įstatymas kol kas nėra priimtas ir jokios išlygos kitokios įstatyme kol kas nėra“, – sakė V.Stundys.
Kaip pranešė teisme pareiškėjams padėjusi viešoji įstaiga Europos žmogaus teisių fondas, pernai kovą Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius susituokusiems lietuvei ir belgui išdavė santuokos liudijimą, kuriame moters pavardė įrašyta su „v“ raide (Pauvels), o jos vyrui pavardė palikta originalo forma, t. y. su „w“ raide (Pauwels). Sutuoktiniai šį sprendimą apskundė.
Vilniaus mieto apylinkės teismas panaikino Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą ir įpareigojo pakeisti pareiškėjos pavardę santuokos liudijime į „Pauwels“ bei išduoti naują santuokos liudijimą.
Pagal įprastą tvarką, remiantis santuokos liudijimu išduodamas naujas asmens dokumentas.
Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas.
Šiuo metu Lietuvos galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose nelietuviškos kilmės pavardės rašomos lietuviškais rašmenimis. Klausimą dėl raidžių rašymo originaliai dažnai kelia Lietuvoje gyvenantys lenkai ir Varšuvos politikai.
Seime svarstomi du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje.
Pirmųjų pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
