Seimo narės naujagimis pasaulį išvydo Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Žinią apie nėštumą moteris pranešė dar rugsėjį „Facebooko“ paskyroje.
Anksčiau rašėme, kad paskelbusi malonias naujienas M. Danielė palietė ir jautrią temą – nėščiųjų emocinės būklės stebėseną, kuriai yra skiriama per mažai dėmesio.
Pasiteiravus, kokios emocijos yra užvaldžiusios galvą, Morgana Danielė nusišypso pripažindama, kad nėštumas yra nelengvas išbandymas kūnui ir psichologinei būklei, tačiau nors yra ganėtinai sunku, ji jaučiasi stabiliai ir gerai.
„Kol kas viskas yra gerai, ištveriama“, – pridurdama juokiasi ji.
Moteris – ne inkubatorius
Visgi, moteris pastebi, kad dažniausiai nėščiosios, atvykusios pas sveikatos specialistus, klausimo apie tai, kaip jaučiasi, sulaukia tik norint nustatyti bendrą fizinę moters būklę, tačiau paklausti apie jos psichologinę sveikatą, visgi, yra pamirštama.
Be to, neretai mūsų visuomenėje nutinka taip, kad didžiausias dėmesys yra skiriamas kūdikiui, o jo mama lieka nuošalyje. Morgana sako, kad dažniausiai taip yra todėl, kad į moterį žiūrima tarsi į inkubatorių.
„Nėštumo metu dažniausiai visos neprašytos reakcijos, aplinkos patarimai yra sutelkti į vaisių, todėl labai dažnai gali sulaukti įvairiausių pastabų. Pavyzdžiui, kodėl geri kavą, kodėl per mažai valgai, tau reikia daugiau valgyti, nes vaikui gali trūkti mikroelementų, ir panašiai.
Nieko nežinodami apie nėščiosios gyvenimo būdą, jai paskirtą dietą ar kitas gydytojų rekomendacijas, puola iš visų pusių patarinėti, kaip reikia rūpintis vaisiumi, o pati moteris dažnai yra nustumiama į šoną. Negana to, atsiranda aplinkos kreipinys „mamytė“, kuris priverčia pasijusti taip, lyg nuo šiol nebetenki savo asmenybės, vardo.
Daugumai žmonių yra daug įdomesnė vaiko raida, tad iš čia ir kilo tas pasakymas, kad moteris nėra inkubatorius. Visgi, panašu, kad mūsų visuomenė vis dar taip mato moterį ir teigia, kad moteris turi išnešioti vaiką, net jeigu ir to nenori“, – teigia M. Danielė.
Būdama nėščia, Seimo narė teigia supratusi, kad taip kalbėti gali tik tie, kurie absoliučiai nieko nenutuokia ir leidžia sau manyti, kad moteris privalo išgyventi šį procesą, net jeigu jai yra be galo sunku:
„Norint visą tai patirti, kūnas patiria milžinišką iššūkį. Normalu, kad moterys ir verkia, ir pasiilgsta savo puikiai funkcionuojančio, veikiančio kūno. Šiuo metu jau ir pačiai darosi sunkiau, kadangi reikia daugiau jėgų į Seimą numinti dviračiu, užlipti laiptais, tinsta kojos ir nebetelpa į batelius, visi organai yra susispaudę, kadangi jiems pamažu darosi per mažai vietos, imi greičiau dusti.
Iš tiesų, nėštumas yra tikras iššūkis, kūno išsekinimas ir sunkus išgyvenimas visomis prasmėmis, todėl skirti dėmesio šiuo gyvenimo laikotarpiu moterims reikėtų daugiau.“
Pašnekovė teigia, kad tik atsitiktinėje nėščiosioms skirtoje programėlėje perskaitė faktą, kad jeigu moteris didžiąją nėštumo dalį jaučia neigiamas emocijas, daug verkia ir nerimauja dėl savo sveikatos būklės, jai reikėtų pasikalbėti su psichologu.
„Konsultacijose nėra klausiama, kokios yra emocijos: teigiamos ar neigiamos. To nėra nei apraše, nei procedūroje, todėl natūralu, kad jeigu nėra liepta paklausti – niekas to ir nedaro“, – priduria moteris.
Šeimos rūpestis
Be to, Seimo narė atkreipia dėmesį ir į tai, kad yra be galo jautri riba, kuomet galima dalinti patarimus ar rekomendacijas nėščiai moteriai. Nežinodami moters sveikatos būklės, komplikacijų ar kitų sunkumų, su kuriais tenka susidurti, aplinkiniai paprasčiausiai gali moterį priversti pasijausti dar prasčiau, nuliūdinti ar įžeisti.
„Man pačiai yra nustatytas gestacinis diabetas, todėl tenka aparačiuku vis matuoti, stebėti cukraus lygį kraujyje, prisižiūrėti, ką valgau. Matant tuos blogus rodiklius, negali valgyti bet ko, todėl svarbu suprasti, kad yra paskirta griežta dieta, negali praktiškai valgyti jokių skanių dalykų.
Tai kuomet ir taip viską skauda, yra negera, kamuoja prastos emocijos ir neklauso kūnas, o dar negalima valgyti skanaus maisto ar ko nori širdis – dar sunkiau. Iš aplinkos esu girdėjusi moterų pasakojimus, kad stovėjo parduotuvėje ir verkė prie bandelių, skanumynų skyriaus.
Kai kurie to nesuprasdami leidžia sau per daug komentuoti, nežinodami, ką ir taip išgyvena moteris. Yra dar labai daug to užsilikusio požiūrio, kuomet moteris matoma kaip inkubatorius, organizmas, kuris skirtas išnešioti vaisių“, – sako Morgana Danielė.
Pasiteiravus, ar skaičiuodama penktą nėštumo mėnesį jaučia pakankamai rūpesčio ir dėmesio iš savo vyro Donato bei šeimos narių, pašnekovė nusišypso, kad, kaip ir dauguma aplinkinių, taip ir jos mama savo susirūpinimą dukrai išreiškė patarimais:
„Mano mamos pirminės reakcijos buvo gana lietuviškos, tradicinės. Vis klausinėjo, ar pavalgiau, ar tinkamai valgau. Vyresnės kartos asmenys, tarp kurių ir mano mama, iškart puola dalinti patarimus, kadangi paprasčiausiai jų pirminė reakcija yra būtent tai ir padaryti. Tai rodo, kad žmonės tuo metu reaguoja taip, kaip supranta ir moka geriausiai.
Žinoma, tai rodo didžiulę mūsų visuomenės suvokimo spragą, kadangi pamirštama paklausti, kaip žmogus jaučiasi, kokia jo emocinė būklė. Dauguma žmonių bijo to teirautis, kadangi nenori sulaukti neigiamo atsakymo, nes paprasčiausiai patys nebežinos, ką tuomet jiems reikės atsakyti atgal.
Tai rodo ne tik vyresnės, tačiau ir jaunesnės kartos nenuovoką, kadangi neturime šio ugdymo, net elementarių psichinės sveikatos pagrindų mokykloje.“
Tačiau net ir sulaukdama artimųjų patarimų, rekomendacijų, Morgana teigia suprantanti, kad tai yra savotiška vyresnės kartos rūpesčio išraiška.
Su nekantrumu pirmagimio laukia ne tik ji, tačiau ir jos vyras Donatas, kuris taip pat be galo rūpinasi ir ruošiasi naujam gyvenimo etapui.
„Jaučiu vyro palaikymą, o kartu matau, kad jis taip pat yra linkęs ruoštis, vis klausia, kada jau eisime į kursus. Nusprendėme, kad ilgųjų tėvystės atostogų eis tėtis, nes man teks grįžti į darbą, tad jis jau dabar yra susirūpinęs dėl savęs, nori kuo geriau pasiruošti (šypsosi).
Žinoma, taip pat rūpinasi ir manimi, kadangi sužinoti gestacinio diabeto diagnozę buvo nemažas šokas, nežinia, ką bus galima dabar valgyti. Donatas rūpinasi, stengiasi iš parduotuvės parnešti kuo daugiau uogų, vaisių, sveiko maisto“, – pasakoja M. Danielė.
Planai ateičiai
Nors įpusėjus nėštumui darosi vis sunkiau atlikti tam tikrus kasdienius darbus ir funkcijas, tačiau M. Danielė sako, kad šiuo metu, kiek įmanoma, stengiasi gyventi įprastą, normalų gyvenimą. Visą laiką vykusi į Seimą dviračiu, ji tai daro ir toliau.
„Dėl to paties dviračio taip pat esu gavusi ne vieną pastabą, kad to daryti nebeturėčiau. Žinoma, darosi sunkiau, greičiau pradedu dusti, tačiau viską ir toliau stengiuosi daryti kaip įprastai. Negaliu pasakyti, kad pasikeitė darbinė dienotvarkė, kadangi darbų atžvilgiu dirbu daug ir labai aktyviai.
Tikiuosi, kad taip bus ir pavasarį, kuomet atsigavęs organizmas leis grįžti prie darbų. Kol kas bent jau taip yra suplanuota“, – nusijuokia.
Paklausta, galbūt darbus Seime ir motinystę bandys suderinti taip, kaip tai puikiai daro Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, M. Danielė nusišypsodama teigia, kad nėra tikra, jog jai tai pavyks padaryti.
„Be galo žaviuosi Radvile šia prasme, tačiau, kadangi tai bus mano pirmasis kūdikis, turbūt jausiu daugiau streso, mažiau pasitikėjimo savimi. Ką reikės daryti Seime, jeigu vaikas pradės verkti (juokiasi)? Žinoma, daug kas priklauso ir nuo vaiko, kadangi vieni būna ramesni, kitus kamuoja pilvo diegliukai, kiti patys yra neramūs.
Tačiau nemanau, kad tai padaryti pavyks kaip kolegei, kuri ir dabar dažnai su vaiku būna Seimo salėje, nes man tai bus pirmoji motinystės patirtis. Tikiu, kad tai sukels daug streso, nerimo, o, kad galėtum taip multitaskinti, reikia sugebėti, tad bus matyti.
Dabar sunku kalbėti apie tai, kaip viskas atrodys, tačiau galiu užtikrinti, kad tikrai patikrinsiu, kiek draugiškas motinystei yra Seimas, jo patalpos, aplinka. Bus iš tiesų įdomu pasižiūrėti, nes dabar atrodo, kad jis tam nėra labai pritaikytas“, – patikina Morgana.
Pasidalinusi žinia apie savo nėštumą, Seimo narė taip pat pažadėjo, kad artimoje ateityje imsis iniciatyvų taisyti dabartinę padėtį, kuri yra apibrėžiama tikrinant nėščiųjų būklę. Pasiteiravus, nuo ko pirmiausiai reikėtų pradėti, siekiant atkreipti dėmesį į nėščiųjų emocinę sveikatą, Morgana sako:
„Pirmasis dalykas būtų aprašas, kuriame turėtų atsirasti punktas prie visų biologinių žymenų patikrinti, pasiteirauti ir apie moters psichinę sveikatą. Vien tik lankantis motinystės centre, jokiu būdu tai nėra kritika šiai įstaigai, kadangi ji ir taip daro, ką gali, pastebėjau trūkumą.
Kadangi pati turėjau depresiją daug metų, šią ligą gydžiausi, gėriau vaistus, ji buvo pasikartojanti, atkreipiau dėmesį, kad pildant visus dokumentus į tai nebuvo atsižvelgta ar klausiama, kaip yra šiuo metu, nesigilinama į psichinės sveikatos istoriją ar kokius vaistus yra tekę vartoti. Toks punktas visai neegzistavo.
Niekas neklausia apie kylančias emocijas. Tik perskaičiusi programėlėje sužinojau, kad moteriai rekomenduojama kreiptis į specialistus, jeigu ji daugiau nei tris mėnesius jaučia neigiamus jausmus. Pas mus šis klausimas yra suprantamas taip, tarsi moteris elementariai turėtų tą žinoti. Dabar šie klausimai apie nėščiųjų emocinę būseną yra paraštėse, o tam įgyvendinti yra skirtas labai mažas finansavimas.
Todėl sieksiu, kad tai būtų peržiūrėta, kadangi tokiuose kritiniuose laikotarpiuose kaip nėštumas, tai tikrai turėtų būti. Jau seniai kažkas tą turėjo suprasti ir įrašyti, bet, deja, neįrašė. Tai bus pirmasis žingsnis.“
Seimo narė taip pat priduria, kad sieks atkreipti dėmesį ir į motinystės bei tėvystės kursų finansavimą poroms. Anot M. Danielės, šiuo metu tik ypatingai retais atvejais būsimi tėvai renkasi į tėvystės kursus, kuriuose yra organizuojamos psichologinės paskaitos.
„Į šias paskaitas tėvai visai neateina. Žmonės nesupranta, kokią reikšmę tai užima pasirengiant tėvystei. Tai yra labai svarbu, nes tai yra prevencija. Kuo daugiau apie tai kalbėsime nėštumo laikotarpyje ir tam ruošimės, tuo bus didesnė tikimybė, kad ateityje tai prisiminsime ir galėsime atkreipti dėmesį bei laiku spėsime sureaguoti į savo būseną ar bent jau ją stebėsime“, – baigdama pokalbį sako ji.
