Liepos 2 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas prokurorų atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl „Gazprom“ tarpininkės Lietuvoje – „Dujotekanos“ reputacijai neva padarytos žalos išviešinus parlamentinio tyrimo medžiagą apie tariamus korupcinius „Dujotekanos“ ryšius su Lietuvos valdžios atstovais. Į komiteto posėdį buvo pakviesti „Dujotekanos“ advokatai, o jų poziciją aktyviai parėmė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. Nors po posėdžio J. Sabatauskas teigė, jog „komitetas neketina gilintis į konkrečias bylas“, o išskirtinis dėmesys „Dujotekanos“ interesams tėra bendro siekio kovoti prieš teisinį nihilizmą apraiška, liko neaišku, kodėl šis svarstymas vyko Vilniaus apygardos teismo nutarties dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą paskelbimo išvakarėse.
Neišvengiamai kyla klausimas, ar nebuvo pažeistas iš valdžių padalijimo principo kylantis draudimas įtakoti teismo veiklą?
Konstitucijos 114 str. įtvirtinta nuostata, jog „valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę“. Nekyla abejonių, jog didžiausią grėsmę teismų nepriklausomumui kelia būtent aukščiausios valstybinės valdžios institucijos, turinčios realius galios svertus ir galimybes daryti poveikį teismų sistemai. Tai sąlygoja šių institucijų pareigą susilaikyti nuo žingsnių, kuriais gali būti pažeisti teisės viršenybės bei teisinės valstybės principai. Šiuo atveju Seimo komiteto posėdis, skirtas „Dujotekanos“ pozicijos pristatymui ir gynybai, o vėliau plačiai nušviestas žiniasklaidoje ir nuskambėjęs kaip „Dujotekanos“ advokatų pergalė („Dujotekanos“ pusėn stojo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai“, - teigiama portaluose www.delfi.lt bei www.lrt.lt), neabejotinai peržengė ribą, skiriančią parlamentinę kontrolę nuo siekio įtakoti teisingumo vykdymą konkrečioje byloje.
Be to, aplinkybė, kad J. Sabatauskas, bendraudamas su žiniasklaida kalbėjo ne savo, o viso komiteto vardu, dar labiau sustiprino paramos „Dujotekanai“ įspūdį. Šiame kontekste J. Sabatausko teiginiai apie nešališką kovą prieš teisinį nihilizmą skamba išties ironiškai.
Imdamasis neva parlamentinės kontrolės teismo nutarties paskelbimo išvakarėse, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas sukūrė pavojingą precedentą. Juoba advokataudamas ne mūsų visuomenės silpniesiems ir pažeidžiamiesiems, bet priešingai – patiems galingiausiems jos nariams, dujų oligarchams, regis, ėmusiems reguliuoti jau ir Seimo komitetų darbotvarkę.
Savo žodį šiuo klausimu turi tarti Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
