Tokias Elektroninių ryšių įstatymo pataisas yra parengęs Ekonomikos komitete dirbantis konservatorius Mindaugas Skritulskas, jas komitetas svarstys trečiadienį.
Pagal pataisas, vartotojai, perkantys išankstinio mokėjimo SIM korteles, būtų įpareigoti mobiliojo ryšio vartotojus teikti savo asmens duomenis, o mobiliojo ryšio operatoriai privalėtų tuos duomenis kaupti.
Taip pat siūloma registruoti ne tik telefono numerį, SIM numerį (ICCID) ar tarptautinį mobiliojo kalbinio ryšio abonento identifikatorių (IMSI), bet ir žmogaus vardą ir pavardę ar įmonės pavadinimą, kodą ir adresą, taip pat asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipą, seriją ir numerį.
Vyriausybė tokiems pakeitimams yra pritarusi, tačiau „Ežio“, „Labas“ ir „Pildyk“ išankstinio mokėjimo SIM korteles siūlantys operatoriai pakeitimus vertina skeptiškai – pasak jų, tai gali sukelti chaosą socialiai pažeidžiamose grupėse, įžiebti šešėlinę prekybą SIM kortelėmis.
Dabar ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti privalomai saugomi tik duomenys, susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir mobiliuoju kalbiniu telefonu. Duomenys, susiję su mobiliosiomis paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos, nėra fiksuojami ir saugomi.
Idėja registruoti išankstinio apmokėjimo SIM korteles buvo pasiūlyta dar 2017 metais, tačiau Vyriausybės pritarimo sulaukė tik šiemet. Nuspręsta, kad sukčių bei kitų nusikaltėlių keliama žala yra didesnė nei mobiliojo ryšio operatorių būsimos išlaidos bei galimas nepatogumas vartotojams.
2021-2022 metais buvo padaryta apie 550 nusikaltimų, kuriems pasitelkti mobiliojo ryšio telefonai.
Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, 2023-iųjų antrąjį ketvirtį išankstinio apmokėjimo SIM kortelių naudotojų buvo daugiau nei 1,2 mln. ir jos sudarė beveik 26 proc. visų rinkoje esančių aktyvių SIM kortelių.
