Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete svarstant naują Mokslo ir studijų įstatymo redakciją siūloma pertvarka sulaukė pastabų dėl aukštųjų mokyklų valdymo struktūros.
Viena jų - jog universitetų tarybose, kurios spręstų esminius aukštųjų mokyklų administracinės veiklos klausimus, daugumą sudarytų ne jos akademinės bendruomenės atstovai, o žmonės „iš šalies“.
Pagal siūlymą, taryba būtų sudaroma iš 11 narių, penkis siūlytų aukštosios mokyklos akademinė bendruomenė, t.y. dėstytojai, studentai bei administracija, vieną - švietimo ir mokslo ministras, o kitus penkis - profesinės sąjungos, įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys, susiję su mokslo ir studijų veikla.
ŠMKK narys socialdemokratas Juozas Olekas sakė manantis, jog, akademinei bendruomenei neturint daugumos taryboje, o švietimo ir mokslo ministrui deleguojant savo kandidatą, jos veikla gali būti politizuota.
„Ar, pasirinkę tokį modelį, mes nenueisime politizavimo keliu“, - klausė J.Olekas.
Taip pat buvo išsakyta abejonių, jog, kai universiteto deleguotų atstovų skyrimas griežtai reglamentuotas, ar nederėtų apibrėžti, kokius asmenis į tarybą deleguotų socialiniai partneriai.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai atsakė, jog tokia pataisa jau rengiama, t.y. nurodoma, kad socialinių partnerių skiriamas atstovas pasižymėtų nepriekaištinga reputacija, be to, atitinkamoje srityje užimtų vadovaujančias pareigas.
Seimo opozicijai naujoje įstatymo redakcijoje užkliuvo ir tai, jog iš mokslo ir studijų politiką formuojančių ir įgyvendinančių institucijų dingo Lietuvos mokslų akademija. Ji į šių institucijų sąrašą, šalia Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo, Lietuvos inovacijų ir technologijų agentūros, mokslo ir technologijų parkų, integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), Studijų kokybės vertinimo centro bei akademinės etikos bei procedūrų kontrolieriaus institucijos, neįtraukta.
Opozicija projektui pateikė siūlymą, kuriuo į minėtų institucijų sąrašą įtraukiama ir Lietuvos mokslų akademija, kaip institucija, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus.
Vienas esminių naujosios įstatymo redakcijos pakeitimų, dėl kurio politinis konsensusas yra, -„studijų krepšelio“ principas. Planuojama, kad „studijų krepšelio“ principu pirmo kurso studentai jau būtų finansuojami nuo 2009-2010 studijų metų.
Pagal naują redakciją, mokslas būtų mokamas, o studijų prieinamumui užtikrinti būtų kuriama nauja valstybės ir valstybės remiamų paskolų sistema, tačiau iki 10 procentų geriausiai studijavusiųjų studentų valstybės nefinansuojamose studijų vietose valstybinėse aukštosiose mokyklose turės galimybę gauti kompensaciją už sumokėtą studijų kainą. Taip būtų išlaikyta Konstitucijoje numatyta nuostata, jog gerai besimokantiems studentams garantuojamas nemokamas aukštasis mokslas.
Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius antradienį susitikime su prezidentu Valdu Adamkumi sakė, kad valstybės finansuojamų studijų vietų nuo rugsėjo mažės, tačiau nežymiai. Tikslesnius skaičius jis žada pateikti trečiadienį.
Studijų kainą už studijas mokantiems būsimiems specialistams turėtų nustatyti ne valstybė, o pačios aukštosios mokyklos. Iki šiol iš dalies studijų kainą dengiantiems studentams mokestį nustatydavo įstatymas - mokestis siekė 4 bazinių socialinių išmokų dydį (šiuo metu - 520 litų). Visą kainą už studijas mokantiems studentams nustatydavo aukštosios mokyklos.
Biudžete studijų krepšeliams numatyta daugiau nei 51 mln. litų. Pasak G.Steponavičiaus, tai 30 proc. didesnė suma nei pernai rugsėjį ankstesnės Vyriausybės buvusios numatytos lėšos valstybės finansuojamoms vietoms remti.
Šiuo metu tie dieninių studijų kurso studentai, kurie neturi akademinių skolų, o jų sesijų vidurkis ne mažesnis nei 8, už mokslą nemoka. Kiti dieninių studijų kurso studentai gauna dalinį valstybės finansavimą ir moka 520 litų studijų įmoką. Neakivaizdinių ar vakarinių kursų studentai moka pilną studijų kainą, kuri skirtingoms studijų sritims ir skirtingose mokslo įstaigose nėra vienoda.
