Komiteto posėdyje trečiadienį paaiškėjo, kad palankiausią „valstiečių“ inicijuojamos pertvarkos ekspertizės išvadą pateikusi konsultacijų bendrovė „Civitta“ su Vyriausybe pernai lapkritį yra pasirašiusi beveik 0,5 mln. eurų vertės teisinių paslaugų sutartį.
Kita Miškų įstatymo pataisų vertintoja - Lietuvos miškininkų sąjunga, šiam darbui pasamdė bendrovės „Confidence“ partnerį Paulių Miliauską. Sąjungos prezidentas Edmundas Bartkevičius BNS aiškino, kad P.Miliauskas dirbo nepriklausomai.
Neįtikino opozicijos
Tačiau nei E. Bartkevičiaus, nei Vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės įtikinėjimai, kad ekspertai dirbo nepriklausomai, neįtikino kai kurių opozicijos atstovų.
„Išvados yra tendencingos. Viena vienai pusei atstovauja, kita - kitai. Iš tikrųjų turėtų būti naujos užsakytos - nepriklausomos (išvados - BNS). Miškininkai paruošė savo, o „Civitta“ paruošė, nes turi sutartį su Vyriausybe. Kas moka pinigus, tas ir muziką užsako“, - BNS teigė komiteto narys, prie valdančiosios koalicijos partnerių socialdemokratų prisijungęs „darbietis“ Petras Čimbaras.
Konservatorius Kazys Starkevičiaus irgi mano, kad Seimas negavo objektyvios informacijos iš ekspertų.
„Objektyvumo nesimato jokio“, - teigė parlamentaras, pasak kurio, objektyvios ekspertizės nepavyko gauti, nes ją reikėjo labai skubiai atlikti ir beveik už dyka. - „Niekas nenori dirbti už dyka, tai tada ir ateina suinteresuotos pusės - viena iš Vyriausybės, o kita - iš miškininkų“.
K.Starkevičius taip pat sutiko, kad reikia naujos ekspertizės, bet abejojo, ar jos bus prašoma.
Ekspertai parinkti netinkamai?
Tuo tarpu liberalas Eugenijus Gentvilas sako, kad dar vieno bandymo įvertinti urėdijos reformą nereikia, nors jis ir pripažįsta, kad abejonės dėl ekspertų leidžia daryti išvadą, jog jie buvo parinkti netinkamai.
„Tai rodo, kad Seimo valdyba ir kanceliarija nesugebėjo sukurti konkurso nuostatų ir sąlygų, užtikrinančių tikrai nepriklausomų ekspertų parinkimą. O mes turime aiškintis dėl to“, - teigė parlamentaras.
„To dabar nedrįstu teigti, nes apkaltins visomis nebūtomis nuodėmėmis, kai patys nesugeba darbų atlikti“, - sakė E.Gentvilas, paklaustas, ar reikia dar kartą ieškoti ekspertų
„Civittos“ atstovai Seimo komitete priekaištų nekomentavo.
M.Dargužaitė BNS patvirtino, kad Vyriausybės kanceliarija turi galiojančią sutarį su „Civitta“. Tačiau, anot jos, tai visiškai nesusiję su Seimo užsakytu vertinimu.
„Ši sutartis neturi ir negali turėti nieko bendro su šios bendrovėms paslaugomis, kurias pirko ir kurias ji suteikė Seimui. Mano asmenine nuomone, bandymas kelti abejones dėl tariamo šios bendrovės suinteresuotumo ar neobjektyvumo teikiant paslaugas Seimui gali būti vertintintas tik kaip jokiais faktais nepagrįstas politikavimas“, - BNS pareiškė kanclerė.
Konsultuoja privatų verslą
460 tūkst. eurų trejų metų trukmės konsultavimosi su visuomene mechanizmo tobulinimo sutartį su „Civitta“ Vyriausybės kanceliarija pasirašė pernai lapkritį, dar dirbant Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei.
Pasak „Civittos“ išvadą pristačiusio Gintauto Nedzvecko, įmonė dirba su labai daug valstybės institucijų, konsultuoja privatų verslą.
„Mes praėjome visus Seimo kanceliarijos keltus kvalifikacinius reikalavimus šitam pirkimui ir nematome reikalo gilintis į tuos projektus. Sakykite, o kuo tai siejasi su mūsų pateikta išvada? Nesu pasiruošęs ir nesu deleguotas komentuoti kitų mūsų įmonės vykdomų darbų,“ - komiteto posėdyje teigė jis.
Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas E. Bartkevičius BNS aiškino, kad P.Miliauską surado atsitiktinai.
„Kai pamatėme, kokie kvalifikaciniai reikalavimai... Jie buvo ant tiek aukšti, kad iš mano pažįstamų universitetų mokslininkų niekas neišpildė jų. Tada pradėjome ieškoti per privačias advokatų kontoras ir netyčia užkibome. Mes anksčiau nebuvome pažįstami“, - teigė jis.
Pasak E.Bartkevičiaus, jis su P.Miliausku nesikonsultavo dėl išvadų: „Jis rašė praktiškai vienas“.
