Išsiskyrus parlamentarų nuomonėms ir baiminantis įšaldyti besibaigiantį nuosavybės teisių į žemę atstatymo procesą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas trečiadienį (09.24) nepateikė jokių siūlymų, kaip užkirsti kelią žemės grobstymui.
Pasak komiteto pirmininko Aloyzo Sakalo, kokius įstatymus būtų galima keisti, ar įmanoma uždrausti žemę susigrąžinti ekvivalentine natūra, bus nutarta per artimiausias porą savaičių, per kurias bus stengiamasi išsiaiškinti galimų sprendimų padarinius su konstitucinės teisės specialistais.
Nuosavybės teisės į žemę jau yra atkurtos 86 proc. gyventojų.
Nacionalinės žemės tarnybos vadovo Silvestro Staliūno nuomone, tobulinti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius įstatymus jau nebeverta, nes pataisos norimo rezultato neduos. S. Staliūnas siūlė įstatymus koreguoti tik "jų vykdymo kontrolės ir atsakomybės už nevykdymą sugriežtinimo prasme".
Tuo tarpu Seimo kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė siūlė sustabdyti žemės grąžinimą ekvivalentine natūra tol, kol žemė savininkams nebus grąžinta natūra.
Ją palaikė ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Toma Birmontienė, pasiūliusi uždrausti žemę susigrąžinti ekvivalentine natūra tik todėl, kad persikėlus ją į kitą vietą būtų patogiau prie jos prieiti.
Pasak T. Birmontienės, reikia uždrausti žemės persikėlimą ir tęsiant žemės grąžinimo procesus laikytis tik "tikrosios restitucijos principų".
A. Sakalas suabejojo, ar sugriežtinus su žemės grąžinimu susijusių valdininkų atsakomybę ir kontrolę pavyks išvengti bandymų apeiti įstatymų nuostatas.
"Jeigu įstatyme yra skylė, prie jos netrukus būtinai atsiras ir valdininkas, todėl, mano nuomone, įstatymus, reglamentuojančius teisių į žemę atstatymą, reikia skubiai pakoreguoti taip, kad juose nebūtų skylių", - sakė A. Sakalas.
Pasak jo, geriausias variantas būtų toliau žemę grąžinti tik natūra.
"Žemę atgavęs žmogus galės su ja elgtis kaip tinkamas: padovanos, parduos ir už gautus pinigus nusipirks kitą žemės plotą ten, kur jam būtų patogu prieiti, kitaip tariant pats, be valstybės įsikišimo persikeltų žemę ten, kur norės", - teigė A. Sakalas.
Tačiau jis baiminasi, kad tokiam siūlymui gali paprieštarauti tie žmonės, iš kurių bus atimta teisė pasinaudoti galimybe grąžinamą žemę persikelti.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Valentinas Junokas pareikalavo, kad būtų įvertinta visų pareigūnų, netinkamai vykdžiusių savo pareigas, susijusias su žemės grąžinimą procesais, veikla.
Jis taip pat pasiūlė Seime inicijuoti skubesnį valstybės tarnautojų etikos ir elgesio kodekso priėmimą.
S. Staliūno duomenimis, nuosavybės teisių į žemę atstatymo procesas nepradėtas 26-28 tūkst. šalies gyventojų ir teisės nėra pareikštos į 560 tūkst. hektarų žemės.
Norą atstatyti nuosavybės teises į žemę (iš viso į 4,18 mln. hektarų) Lietuvos gyventojai yra pareiškę 729 tūkst. prašymų. Į 3 mln. hektarų nuosavybės teisės jau atkurtos ir 2,8 mln. hektarų žemės grąžinta natūra arba sklypą iš vienos vietovės buvo leista persikelti į kitą.
S. Staliūnas prognozuoja, kad žemės grąžinimo procesas 2004 metais bus baigtas tik penkiose apskrityse: Telšių, Marijampolės, Tauragės, Panevėžio, Šiaulių, nes ten nuosavybės teisės į žemę yra atkuriamos sparčiausiai.
Mažiausiai nuosavybės teisių į žemę atkurta Vilniaus apskrityje - 70 proc. Klaipėdos ir Utenos apskrityse - apie 79 proc.
BNS
