„Žinau, kad valstybė daro veiksmus, turi tam tikrus algoritmus, bet pažiūrėsime, kaip jie veikia, kokie jie ir paraginsime šiai temai telkti visą reikiamą dėmesį“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Anot jo, komitetas aiškinsis, kokių situacijų minėtiems pareigūnams reikėtų vengti, kaip elgtis institucijoms, jei susiklostytų nepalankios aplinkybės.
„Situacijos gali būti labai gyvenimiškos – keliauji kokioje nors trečiojoje šalyje, kuri priklauso Interpolui ir kuri gerą ryšį su Rusija, – ar mūsų pareigūnai toje šalyje gali jaustis saugiai, ar ne, kokių šalių vengti“, – teigė Seimo narys.
Į uždarą NSGK posėdį pakviesti prokuratūros, teismų, policijos, Vidaus reikalų ministerijos atstovai.
Rugpjūtį Maskvos Basmanų apygardos teismas informavo už akių nuteisęs tris Vilniaus apygardos teismo teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: Ainorą Korneliją Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską. Teigiama, kad jiems skirtas areštas, tačiau nuosprendžio ir jo motyvų teismas nedetalizavo.
Rusijos tyrėjai kaltino teisėjus priėmus „žinomai neteisėtą nuosprendį“, už tai numatomas laisvės atėmimas.
Visiems trims teisėjams baudžiamosios bylos Rusijoje inicijuotos 2019-ųjų pavasarį, kai Vilniaus apygardos teismas tų metų kovą daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų, karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų už jų vaidmenį per sovietų agresiją 1991 metų sausį. Dauguma iš kaltinamųjų nuteisti už akių.
Rusija anksčiau skelbė pradėjusi baudžiamąsias bylas ir prokurorams, prisidėjusiems prie Sausio 13-osios bylos nagrinėjimo.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams atakuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.
Lietuvos teisėjų taryba savo ruožtu kreipėsi į prezidentą, Seimo pirmininkę, premjerę, Europos Komisiją, kad būtų užtikrintas Sausio 13-osios bylą nagrinėjusių teismų ir teisėjų visokeriopas saugumas.
