Patikrinimą prokuratūroje dėl šios istorijos atlikęs prokuroras teigė, jog komisijai vadovaujantis V. Bakas, praėjusią kadenciją vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), buvo pirmasis susipažinęs su pranešėjo istorija ir, anot A. Urbelio, su medžiaga nesupažindino komiteto.
„Gaunasi, pirmininkas nori save išsitirti – ir apie kokį nešališkumą mes galime kalbėti? Raginame komisijos pirmininką nusišalinti, kad nekiltų abejonių dėl objektyvaus tyrimo“, – sakė A. Urbelis.
„Mes kalbame apie interesų konfliktą ir nešališką komisijos darbą“, – pažymėjo prokuroras.
Siūlo uždarus posėdžius
Prokuratūros atstovai taip pat pasiūlė, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija tyrimą atliktų uždaruose posėdžiuose.
„Mes norime iškelti klausimą, kad visi posėdžiai turi būti uždari, motyvuojame tuo, kad būtų užtikrintas ir pranešėjo saugumas, ir valstybės paslapčių apsauga“, – trečiadienį per komisijos posėdį sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Generalinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. Urbelis teigė, kad komisijos nagrinėjami klausimai susiję su slapta arba konfidencialia informacija, todėl jos negalima aptarti viešai.
„Kas susiję su pranešėju, šie klausimai turi būti svarstomi uždarai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kolegos žino, kad šie klausimai buvo nagrinėjami su žyma „slaptai“, ir aš susipažinęs su (medžiaga, kuri turi grifą – BNS) „slaptai“, ir aš atsakydamas į klausimus galiu norom nenorom ką nors paliesti“, – sakė A. Urbelis.
Seimo komisijos vadovas V. Bakas pažymėjo, kad parlamentinio tyrimo komisijos įprastai posėdžiauja atvirai.
Komisijos vadovas pasiūlė kompromisą – politikai užduotų klausimus, o prokurorai informuotų, jei jų negali atsakyti dėl slaptumo, taip pat sutarta neįvardinti pranešėjo.
Taip pat A. Urbelis nurodė, kad tyrime gali tekti apklausti ir patį V. Baką, kuris buvo pirmasis, gavęs pranešėjo informaciją.
V. Bakas nusišalinti neketina
Komisijos pirmininkas V. Bakas sako nusišalinti neketinantis, taip pat nesutinka, kad komisijos posėdžiai būtų uždari.
„Tikrai nenusišalinsiu, mane paskyrė į komisiją Seimas, žinodamas mano vaidmenį šioje komisijoje. Aš tikrai nesiveržiau vadovauti šiai komisijai, nes suprantu, kad reikia stiprios paramos Seimo, aš esu opozicijos žmogus“, – po komisijos posėdžio žurnalistams sakė V. Bakas.
Jis taip pat teigė, kad su pranešėju susijusios istorijos išmanymas komisijos darbui yra privalumas, o ne trūkumas, prokurorą A. Urbelį kaltino darius spaudimą.
„Prokuratūra pagal įstatymus nėra įgaliota kažkokiu būdu daryti įtaką komisijos veiklai, aš tai vertinu kaip bandymą daryti įtaką, labai nekorektišką, daryti spaudimą ir komisijos pirmininkui, ir nariams, bet nepaisant tų pareiškimų komisija savo darbą tęs“, – kalbėjo V. Bakas.
„Mano gilus žinojimas šitos situacijos yra privalumas komisijai, o ne trūkumas“, – pažymėjo pirmininkas.
Pasak V. Bako, taip pat komisijos posėdžiai turi būti uždari, išskyrus pranešėjo, kuris bus kviečiamas, liudijimą, ir tais atvejais, jei bus svarstoma su valstybės paslaptimi susijusi informacija.
„Bendra nuostata, kad parlamentinis tyrimas yra politinis demokratinis parlamentinės kontrolės procesas, kuris yra viešas, taip yra visame pasaulyje. Parlamentinio tyrimo formatas netenka prasmės, jei parlamentinis tyrimas užsidaro nuo žurnalistų, nuo visuomenės“, – kalbėjo pirmininkas.
V. Bakas patvirtino, jog tuo atveju, jei bus matyti, kad tam tikra medžiaga pranešėjo istorijoje įslaptinta nepagrįstai, bus kreipiamasi į institucijas, kad ją išslaptintų.
Buvo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai
Prokuroras A. Urbelis taip pat patvirtino, kad šioje istorijoje buvo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai, bet jų įvardinti jis negalintis.
„Kriminalinės žvalgybos byla yra su žyma „visiškai slaptai“, į šitą klausimą aš neatsakysiu. Ko gero, į šitą klausimą galėtų atsakyti Specialiųjų tyrimų tarnyba, bet mes neradome, kad būtų iš esmės pažeistos kriminalinės žvalgybos tyrimo pradėjimo sąlygos“, – sakė A. Urbelis.
„Aš nesakysiu, kas buvo vada pradėti kriminalinę žvalgybą, kokie tikslai, kokios nustatytos aplinkybės, su tuo pranešimu (pranešėjo – BNS) negretinkim“, – tvirtino prokuroras.
Komisijos pirmininkas V. Bakas taip pat klausė prokuroro, kokių veiksmų buvo imtasi, Generalinėje prokuratūroje gavus pranešėjo medžiagą, koks buvo jų eiliškumas ir pan.
„Balandžio 30 buvo gautas STT direktoriaus raštas, kuris adresuotas Generalinės prokuratūros pavaduotojui Žydrūnui Radišauskui ir nurodyta, kad STT balandžio 26 dieną gavo kreipimąsi, kurį, vadovaudamasi Pranešėjo apsaugos įstatymu, persiunčia spręsti dėl asmens, pateikusio pranešimą, pripažinimo pranešėju“, – sakė A. Urbelis.
„Tada 2019 gegužės 7 dieną STT generaliniam prokurorui perduota patikrinimo medžiagą, kurioj suteiktos slaptumo žymos „slaptai“ ir „riboto naudojimo“, ir generalinis prokuroras gegužės 8 priima sprendimą dėl pranešėjo statuso suteikimo. Tada Generalinė prokuratūra šį sprendimą ir medžiagą vėl perduota STT tyrimui atlikti pagal kompetenciją“, – dėstė prokuroras.
Pasak A. Urbelio, STT vėliau pateikė Generalinei prokuratūrai įvertinimą, kad duomenų, kurie būtų pagrindas dėl pranešėjo nurodytos informacijos pradėti ikiteisminį tyrimą, nesurinkta.
„Iš pranešimo turinio akivaizdžiai ir mes nematome, kad būtų aiškiai suformuluota nusikalstama veika, yra formuluojamas klausimas dėl galimai tarnybinių nusižengimų padarymo ir tie veiksmai nesudaro nusikalstamos sudėties požymių“, – pažymėjo A. Urbelis.
Istorija Seime tiriama antrą kartą
Seimas spalį sudarė laikinąją tyrimo komisiją aiškintis VSD pranešėjo istorijai, išvadas ji turi pateikti iki kovo 10 dienos.
Komisija trečiadienį sutarė, kad į kitą posėdį bus kviečiami iš pranešėjo gautą medžiagą nagrinėję prokurorai, taip pat vėliau slapta planuojama išklausyti pranešėją.
Komisiją sudaro daugiausiai valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovai. Opozicija, išskyrus Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, savo narių į komisiją nedelegavo.
Tyrimo šalininkai argumentuoja, kad pranešėjo istorija paliko neatsakytų klausimų, o oponentai teigia, kad jis būtų nukreiptas prieš šalies vadovą G. Nausėdą, siekiant sumenkinti jo populiarumą artėjant prezidento rinkimams 2024 metų pavasarį.
Iniciatyva kurti komisiją kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.
Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.
Aprašyta knygoje
Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.
Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.
Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.
VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.
