Seimo kanceliarijos įkurtos valstybės įmonės „Greminta“ finansinę veiklą turėtų ištirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Raštą su tokiu prašymu FNTT yra parengusi Seimo kanceliarija. Susipažinti jis buvo pateiktas Seimo valdybai.
„Toks raštas buvo pateiktas valdybai susipažinti, bet ne valdyba priima čia sprendimus. Tai Seimo kanceliarijos reikalas“, - penktadienį žurnalistams sakė Seimo vicepirmininkė „darbietė“ Virginija Baltraitienė.
Anot jos, FNTT ketinama prašyti peržiūrėti Seimo kanceliarijos ir „Gremintos“ sudarytas sutartis nuo 2000 m., atkreiptas dėmesys į tai, kad dalis audito išvadų nebuvo įvykdyta.
V.Baltraitienės teigimu, Seimo narius ir jo darbuotojus maitinanti valstybės įmonė nevykdė apskaitos. „Neaiškus žaliavos kiekis, kiek pagaminta, kokios porcijos yra“, - sakė ji.
Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė yra pareiškusi, kad šiuo metu nustatyti, kodėl biudžeto dotuojama valstybės įmonė „Greminta“ dirbo nepelningai, neįmanoma dėl netinkamo apskaitos tvarkymo.
„Negalima atlikti jokios veiklos analizės, kur dingsta tos visos gautos pajamos“, - pirmadienį po susitikimo su Seimo valdyba žurnalistams sakė R.Budbergytė.
Valstybės kontrolės vadovė pirmadienį informavo Seimo valdybą, jog nėra prasmės atlikti papildomą „Gremintos“ finansų ir veiklos auditą, nes jis jau padarytas anksčiau, tačiau į pateiktas rekomendacijas įmonės vadovė Vidmanta Žižienė neatsižvelgė.
„Iš tiesų yra padarytas vidaus auditas, ir buvo pateiktos išvados ir rekomendacijos, kurios, jei būtų šią dieną įgyvendintos, leistų visai kitaip spręsti situaciją, koks likimas turėtų laukti įmonės „Greminta“, - sakė R.Budbergytė.
Pasak kontrolierės, kadangi šių rekomendacijų valstybės įmonės vadovė nesiėmė įgyvendinti, Valstybės kontrolės auditas tiesiog dubliuotų anksčiau atlikto vidaus audito išvadas.
„Valstybės kontrolė pateiktų analogiškas išvadas ir rekomendacijas, kad reikia organizuoti apskaitą visų pirma savo veiklos, kad būtų galima matyti, kokie yra kaštai, kokia yra nauda, atlikti naudos ir kaštų analizę, ir tuo pagrindu matyti, kodėl valstybės įmonė dirba nepelningai“, - sakė R.Budbergytė.
Tuo metu „Gremintos“ direktorė V.Žižienė tvirtina, kad visos rekomendacijos, išskyrus dvi, įgyvendintos. Jos teigimu, reikalavimo dėl detalios apskaitos, kurioje matytųsi pajamų ir išlaidų struktūra, nepavyko įgyvendinti dėl objektyvių aplinkybių.
„Detali pajamų ir išlaidų struktūra būtų aiškiai matoma įvedus specialią kompiuterinę sistemą, skirtą visuomeninio maitinimo įmonėms, kuri kainuotų apie 100 tūkst. litų. Šios kompiuterinės įrangos pirkimo procedūra tęsiasi jau nuo 2006 metų. Nuo 2006 iki 2008 metų buvo skelbti trys patalpų nuomos konkursai, kuriuos paskelbus sustodavo įrangos pirkimo procedūra. Tačiau tai ne įmonės kaltė, kad paskelbus konkursą sustabdytas įrangos pirkimas“, - teigė V.Žižienė.
Seimo kanceliarija jau rengia konkurso sąlygas dėl patalpų nuomos maitinimo įmonei.
Valstybės įmonė „Greminta“, išskirtinėmis sąlygomis dirbanti Seime - nemokanti nei nuomos, nei komunalinių mokesčių - pastaruosius metus skelbė dirbusi nuostolingai, tik pernai deklaravo kelis tūkstančius litų pelno. Maža to, pasak V.Baltraitienės, Seimo lėšomis buvo perkamas netgi „Gremintos“ inventorius, o įmonei dar skiriami papildomi pinigai už priėmimų organizavimą.
Seimo valdybai priėmus sprendimą likviduoti „Gremintą“, į gynybą stojo Seimo nariai - trečdalis parlamentarų įteikė raštišką prašymą palikti įmonę, tokį sprendimą savo iniciatyva klausimą apsvarstęs pateikė ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Tuo metu ankstesni bandymai skelbti konkursą dėl maitinimo paslaugų teikimo Seimui nuomos žlugo, nes, pasak V.Baltraitienės, „konkursas buvo skelbiamas taip, kad laimėtojas neatsirastų“.
