Politologai sako, kad rinkėjai per rinkimus būtinai paklaus parlamentarų, ką šie veikė pandemijos metu. Tiesa, atsakymo, kad ruošėsi rinkimams geriau nepateikti, nors būtent tai, pasak politikos mokslo specialistų, jie dabar ir daro.
Darbais neapsikrauna?
Per karantiną Seimas neturėtų rengti plenarinių posėdžių, antradienį pareiškė parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis. Anot jo, žmogus neturėtų sėdėti greta žmogaus, jei jau šalyje yra tokios taisyklės. Visgi tokio noro parlamentarams įgyvendinti nepavyks, to esą neleido Seimo teisės departamentas.
Nuo kovo 16 dienos, kai dėl koronaviruso plitimo šalyje paskelbtas visuotinis karantinas, parlamentarai į plenarinius posėdžius rinkosi keturias dienas.
Seimo opozicija reikalauja, kad parlamentas grįžtų prie įprasto darbo ritmo, kai plenariniai posėdžiai rengiami antradienį ir ketvirtadienį, tačiau valdančiųjų valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio siūlymu parlamento dauguma nutarė, kad užteks vienos posėdžių dienos – antradienio.
Opozicijos atstovai atkreipė dėmesį, kad neposėdžiaujant ketvirtadieniais, nevyksta Vyriausybės valanda ir Seimo nariai praranda svarbų parlamentinės kontrolės įrankį – galimybę paklausti ministrų kabineto narių. Be to, posėdžiaujant vieną dieną, nebelieka laiko opozicinių frakcijų darbotvarkėms. Dėl to opozicijos atstovai surinko parašus, kad šį ketvirtadienį vyktų neeilinis Seimo posėdis.
Tiesa, valdančiųjų lyderis pareiškė, kad ketvirtadienį į parlamento posėdį valdantieji neateis, esą nenori pataikauti opozicijos dėmesio poreikiui.
Parlamento darbą kritikavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sakė, kad Seimo darbo intensyvumas nėra pakankamas. Valstybės vadovo teigimu, Seimas, kaip ir kitos valstybės institucijos, turėtų prisitaikyti prie karantino ir dirbti visu pajėgumu.
Parlamento „nebuvimu“ stebisi ir eiliniai žmonės, nevyriausybininkai, kurie pasigenda aktyvesnio Seimo budėjimo kontrolės režime. Esą keista, kai visa valdžia pereina į Vyriausybės rankas, o Seimas užsiima rietenomis. Tai, kad parlamentas ruošiasi rinkimams, bet ne krizės valdymo kontroliavimu, pripažįsta ir politologai.
Seimas nesusikalba
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius sako, kad tam tikras savo funkcijas Seimas atlieka, bet štai kitų – ne. O ir susipriešinimas parlamente, darbo trikdžiai, pasak profesoriaus, matomi net plika akimi.
„Seimas pagal Konstituciją pirmiausia yra įstatymų leidybos institucija, visgi antra veikla, kuri yra esminė – parlamentinė kontrolė. Seimas turi ją vykdyti daugelio institucijų atžvilgiu, bet pirmiausia – vykdomosios valdžios atžvilgiu. Taigi, jei su pirma funkcija, tai yra įstatymų leidyba, Seimas daugiau ar mažiau susitvarko, tai su parlamentine kontrole – ne.
Nėra karantino parlamentinės kontrolės, nežinia reikia jos ar ne, bet, matyt, reikia. Matėme, kaip šios krizės pradžioje krizės valdymas šlubavo visomis keturiomis“, – sakė profesorius.
Anot jo, Seimas jau tada turėjo būti aktyvesnis, imtis parlamentinės kontrolės, gal tada šlubavimų būtų mažiau.
Politologas įsitikinęs, kad prezidentas kritikavo Seimą pagrįstai, kritika buvo dėl parlamento negebėjimo padidinti medikams atlyginimus išsyk.
„Gal retorika ir buvo aštri, bet turinys – teisėtas ir teisingas“, – sakė politikos mokslų specialistas.
Jis svarstė, kad nevyriausybininkai kritiką Seimui formuoja iš savo perspektyvos, nors labai kritinės situacijos dar ir nematyti.
„Seimas nėra neįgalus, bet pandemijos situacijoje parlamentas galėtų būti aktyvesnis. Šalia kitų veiklų atlikti ir parlamentinės kontrolės funkcijas, abejonių dėl to niekam nekyla. O dabar susidaro įspūdis, kad Seimas – Vyriausybės priedėlis“, – sakė A. Krupavičius.
Jis pridūrė, kad artėjant rinkimams rinkėjai tikrai paklaus, kur Seimas buvo Lietuvai itin sunkiu momentu.
„Ypatingai paradoksali situacija, kai vieną Seimo posėdį inicijuoja dauguma, o kitą – opozicija. Tai atspindys, kaip Seimas tarpusavyje nesusikalba, veikimo būdas iki šiol nėra rastas. O praktikos, kaip veikia parlamentai pandemijos metu – apstu, pavyzdžiai tikrai įvairūs“, – kalbėjo profesorius A. Krupavičius.
Anot profesoriaus, dar viena problema yra ta, kad Seimas dirba su plenarinių posėdžių perkrova, todėl rezultatas, tikėtina, bus nekokybiški teisės aktai, kuriuos vėliau reikės taisyti.
Viskas, ką matome, pasiruošimas rinkimams
O štai politologas Lauras Bielinis mano, kad viskas, kas šiuo metu vyksta Seime yra būsimų rinkimų, o ne esamos krizės atspindys. O ir Seimo narių elgesys, pasak L. Bielinio, turėtų atspindėti karantino draudimus, bet dabar toli gražu taip nėra.
„Seimas yra pavyzdys visuomenei, todėl jei ši gyvena pagal griežtas karantino taisykles, o Seimas vadovaujasi kitomis taisyklėmis, tai nėra gerai. Visuomenė tokiu atveju galėtų suabejoti, ar draudimai, kurie yra taikomi jai – logiški ir privalomi. Taigi, Seimo darbas pandemijos metu turi būti adekvatus draudimams ir naujoms taisyklėms, kurios privalomos vistiems“, – įsitikinęs politologas.
Pasak jo, Seimo veiklos lėtinti nereikia, nes štai kiti puikiai susitvarko ir nelėtindami tempų. Dirba nuotoliniu būdų, naudoja modernias technologijos. Parlamentarai taip pat galėtų lengvai organizuoti internetinę erdvę, kur galėtų intensyviau dirbti, spręsti klausimas ir net balsuoti.
„Seimo nariai arba nepasirūpino tuo, arba tokia sistema yra, bet jiems patogiau susitikinėti Seimo rūmuose“, – sakė politologas.
L. Bielinis įsitikinęs, kad krizės metu turi vadovauti viena institucija, bet Seimas galėtų kontroliuoti, kaip vyksta tam tikri procesai. Visgi vyksta visiškai kitkas.
„Mes turime suvokti, kad visos veiklos, kurios inicijuojamos Seime, yra sietinos su artėjančiais rinkimais. Priešrinkiminės įtampos, aistros nelabai leis Seimui funkcionuoti taip produktyviai, kaip lauktume arba, kaip jis galėtų“, – sakė politologas.
Jis įsitikinęs, kad bet koks žingsnis vykdomas Seime yra sietinas su rinkimais.
„Jei kažką vykdo valdantieji, opozicija bandys tam prieštarauti, nes taip jie save parodo. Kita vertus, diskusija gal gali duoti naudos bendram sprendimu. Visgi reikia suprasti, kad situacija – išskirtinė. Rinkimai bus aršūs, dar matysime ne vieną emocingą ir įspūdingą veiksmą. Seimo narių veiksmai pirmiausia bus susieti su rinkimais. Nelaukime efektyvių sprendimų“, – aiškino L. Bielinis.
Jis įsitikinęs, kad rinkėjai tikrai aštriai vertins politines partijas ir atskirus politikus. Klausimai tikrai bus užduoti politikams ir partijoms, klausimai taip pat bus įvairūs.
Profesorius, Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas Dainius Pūras sako, kad Vyriausybės veiklos kontrolę karantino metu turi vykdyti ir nevyriausybininkai, ir Seimas, bėda ta, kad parlamentas šių savo funkcijų neatlieka.
„Lietuva yra parlamentinė respublika, o Seimas beveik neveikia. Seimas gi turi prižiūrėti Vyriausybės veiklą, vykdyti parlamentinę kontrolę, kad nebūtų perlenkta su žmogaus teisių ribojimais. O dabar už ačiū nevyriausybinės organizacijos tą tuštumą užpildyti“, – skundėsi D. Pūras.
