Tiesa, taisyklės, kurių latviai privalo laikytis, yra ne ką švelnesnės nei lietuviškasis karantinas, nors karantinu jie to nevadina. Latvijoje ypatingoji padėtis įvesta kovo 13 dieną ir prieš kelias dienas ji buvo pratęsta iki gegužės 12 dienos. Užsikrėtimų koronavirusu kreivė nedidėja, yra gana stabili, bet latviai, norėdami išvengti didesnio protrūkio, nutarė pasisaugoti ir specialiųjų priemonių laikytis du mėnesius.
O ir pasipriešinimo suvaržymams visuomenėje mažai, gal todėl, kad chaotiškų sprendimų beveik nebuvo, kaukių viešumoje dėvėti neprivaloma, o daug mirčių ir chaoso ligoninėse – išvengta.
Latvijos politikas, medikas ir Seimo narys, sveikatos pakomitečio vadovas, portalą tv3.lt tikino, kad Latvijoje viskas atrodo ramiau, nei Lietuvoje. Gal todėl, kad latviai, kiek kitokie žmonės, jų temperamentas ramesnis, o ir drausmės visuomenėje daugiau.
„Latvijoje paskelbta įstatymo numatyta ypatingoji padėtis. Vyriausybė šios padėties rėmuose yra priėmusi nemažai žmonių judėjimą, kitus dalykus ribojančių taisyklių. Pirmiausia yra 2+2 taisyklė, kai viešumoje negali būti kartu daugiau nei du žmonės ir atstumas tarp asmenų – du metrai. Jei policija parke pamato tris žmones, kurie nėra šeimos nariai – baudžia. Baudos nėra menkos, svyruoja nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių eurų. Tai šios taisyklės galioja sveikiems asmenims. Sergantiems, grįžusiems iš užsienio privalu karantinuotis“, – sakė R. Ražukas.
Jis pasakojo, kad sergantiems, ypatingai lengva forma, leidžiama likti namuose, juos porą kartų per savaitę tikrina šeimos gydytojai.
Pažeidus saviizoliacijos taisykles sulaukiama baudų, jos siekia porą tūkstančių eurų, yra atvejų, kai tas pats žmogus du kartus privalėjo mokėti baudą, nes du kartus nepakluso reikalavimui saviizoliuotis. Šiuo metu Latvijoje 5 žmonės yra sunkios būklės ir prijungti prie įvairiausių medicininių aparatų, dar 5 mirė užklupus virusui.
Anot R. Ražuko, parduotuvės, išskyrus maisto prekių ir vaistines, uždarytos, daug įmonių pristabdė gamybą, daugelis žmonių dirba iš namų. Apie suvaržymų švelninimą kol kas nekalbama.
„O ir kaukės Latvijoje nėra populiarios, jas dėvi tikrai ne visi. Jų dėvėti viešumoje neprivaloma. Pasaulio sveikatos organizacijos nuomonė buvo tokia, kad jos nuo viruso neapsaugo. Visgi įtariu, kad tokia nuomonė buvo išplatinta dar ir todėl, kad tų kaukių paprasčiausiai nėra, stinga ir jų ir Latvijoje, todėl čia jas ir nešioja retas žmogus“, – kalbėjo politikas.
Jis tikino, kad apie galimą ekonomikos nuosmukį Latvijoje tikrai kalbama, bet tai nėra tema, kuri viską užgožtų. Čia apie tai kalbama tikrai mažiau nei Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje.
Manoma, pasak R. Ražuko, kad situacija vis tiek bus geresnė nei 2008 metais, o Vyriausybės programos, jei ir numatomos, tai yra skirtos paremti verslą, įmones, konkrečių paramos paketų piliečiams – nenumatyta. Tiesa, valstybė kompensuos 70 proc. piliečių atlyginimų, jei įmonės turės veiklos prastovas, kitką turės sumokėti darbdaviai.
„Na, o nuotaikos nėra tokios blogos, kaip būtų galima pagalvoti. Didesnioji dalis visuomenės supranta, kokia yra situacija ir kodėl reikia tokių priemonių, kokių imtasi. Imtasi ir visokių apribojimų dėl mokslo, abiturientams egzaminai nukelti į birželio pabaigą, bet depresijos visuomenėje nesimato, nuotaikos tikrai nėra tokios blogos, kaip buvo per praėjusią krizę, yra visuotinis susitelkimas.
O ir Vyriausybės niekas smarkiai nekritikuoja, jos reitingai šoktelėjo į neregėtas aukštumas. Žinoma, pasitaiko atskirų nuomonių, tam tikrų provokacijų, bet nėra jausmo, kad žmonės pyksta ant valdžios dėl tam tikrų priimtų sprendimų“, – kalbėjo Latvijos lietuvis.
Anot R. Ražuko, pasitikėjimas valdžia Latvijoje šiuo metu didelis, žmonės pripažįsta, kad susigriebta anksti, aukų ir susirgimų – mažai.
„Čia išties kitaip nei Lietuvoje, kitokios reakcijos, nuomonės, emocijos. Žinote, Latvijoje 700 metų viešpatavo vokiečiai, jų tvarkos ir taisyklių laikymosi supratimas visgi yra kitoks, emocijos šaltesnės. Nežiūrint į tai, kad buvusiose sovietinėse respublikose žmonės negerbia valdžios, kitaip nei Švedijoje ar Danijoje, čia visgi tvarkos yra daugiau“, – kalbėjo politikas.
Anot jo, skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos yra išties nemenki. Šiuo metu žmonės čia itin mobilizuoti, susivieniję, mažiau pikti.
„Man nuostabą kelia kai kurie Lietuvos valdžios veiksmai, tarkime bandymas izoliuoti visus atvykstančius. Buvo juk aišku, kad kils problemų, kokių jų kils. Pas mus irgi buvo nuomonių, kad gal reikia atvažiuojančius izoliuoti, bet įvertino tai realiai ir atsisakė tokių bandymų. Vienintelis dalykas, kuris yra – tai, kai žmonės atvažiuoja, o jie vis dar gali tai padaryti lėktuvu arba laivu, privalo izoliuotis. Taip pat diskutuota, gal priversti visus atvykstančius pasidaryti testus, bet įstatymai negali priversti. Tai belieka tik dviejų savaičių saviizioliacija, policijos tikrinimas“, – pasakojo R. Ražukas.
Jis svarstė, kad Lietuvoje matėsi mėtymasis, chaosas, bent jau pačioje pradžioje. Bandyta tai stipriau, tai silpniau veikti.
„Tai mane nustebino, nes aš esu medikas, o dabar – politikas, paskutinius septynis metus vadovavau sveikatos apsaugos pakomitečiui. Aš žinau, kad Lietuvos sveikatos sistema daug geriau ir dosniau finansuojama, nei Latvijos. Man visada atrodė, kad lietuviai tokioms katastrofoms turėtų būti pasiruošę geriau. Esu daręs net tyrimą apie Latvijos ligoninių pasiruošimą panašiems atvejams, nėra jos pasiruošę. Bet va matote, kaip gyvenime būna“, – kalbėjo jis.
R. Ražukas svarstė, kad visuomenės reakcijose į virusą ir karantiną Lietuvoje jis įžvelgia daugiau slaviškų bruožų, polinkio į chaosą, paniką. O štai latviai į viską žvelgia ramiau, griežčiau laikosi taisyklių, yra griežčiau auklėti.
Latvijoje ypatingoji padėtis buvo įvesta kovo 13 dieną, tą pačią dieną iki gegužės 12 uždrausti visi masiniai susirinkimai, uždarytos mokyklos, darželiai, nebūtinųjų prekių parduotuvės, privačios didelės šventės, piketai, vestuvės su daug žmonių, religinės apeigos.
Kovo 2 dieną Latvijoje buvo nustatytas pirmasis koronaviruso atvejis, juo užsikrėtė moteris grįžusi iš Milano.
Portalas tv3.lt primena, kad Baltijos šalyse iki penktadienio vidurdienio iš viso patvirtinta 3290 naujojo koronaviruso atvejų, 32 mirtys užfiksuotos Lietuvoje, 38 – Estijoje, penkios – Latvijoje.
Lietuva: patvirtinti 1149 atvejai, atliktas 53 tūkst. 101 tyrimas, mirė 32 žmonės.
Latvija: patvirtinti 682 atvejai, atlikti 32 tūkst. 837 tyrimai, mirė 5 žmonės.
Estija: patvirtinti 1459 atvejai, atlikti 37 tūkst. 594 tyrimai, mirė 38 žmonės.
