Atkakli kova aikštėje ir šiltas bendravimas šalia aikštės. Taip vyko jau antrasis Vytauto Sakalio atminimui skirtas rankinio turnyras, teigiama pranešime spaudai.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) salėje vykusiame turnyre varžesi keturios komandos – VGTU, Vilniaus universiteto (VU), Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) ir Vilniaus ABIPA.
Pusfinalyje VU įveikė LEU 29:24 (16:11), o VGTU pranoko ABIPA rankininkus 32:18 (17:7).
Finale VU po atkaklios kovos 27:22 (12:11) palaužė varžybų šeimininkę VGTU komandą, o mače dėl trečiosios vietos LEU įrodė pranašumą prie ABIPA 20:16 (9:7).
VGTU rankininkai antri liko ir pernai pirmajame V. Sakalio atminimo turnyre. Tada jie lemiamą kovą pralaimėjo HC „Vilnius“ ekipai.
„Džiugina, kad šiemet išaugo bendras varžybų meistriškumas, prisidėjo stiprios Vilniaus ir Edukologijos universitetų komandos. Ateityje šiame turnyre turėtų dalyvauti vien aukštųjų mokyklų komandos. Klubai turi daugiau varžybų, o mes norime suteikti progą parungtyniauti studentų komandoms“, - teigė VGTU Kūno kultūros katedros vedėjas profesorius Povilas Tamošauskas.
Pasak profesoriaus, ateityje varžybų dalyvių ratas plėsis, ketinama pasiekviesti universitetų komandas iš Latvijos ir Estijos.
P. Tamošauskas atkreipė dėmesį, kad turnyras pasižymi ne tik neblogo lygio žaidimu, bet ir šilta aplinka: „Dalyvauja Vytauto artimieji – žmona Jūratė, vaikai, anūkai. Jie teikia prizus, bendrauja. Tikiu, kad šis turnyras bus rengiamas, net kai mūsų čia jau nebebus. Vytautas vertas tokio turnyro“.
Dalyvauja Vytauto artimieji – žmona, vaikai. Jie teikia prizus, bendrauja. Šilta aplinka. Vytautas tikrai vertas rimto turnyro. Tad kiek mes būsime čia ir po mūsų šis turnyras bus rengiamas.
Buvęs garsus rankininkas, treneris, Lietuvos rankinio federacijos vadovas, VGTU sportinio gyvenimo siela vadintas Vytautas Sakalys netikėtai mirė 2009 m. sausio 13 d. Tada jam buvo 78 metai.
“Retas žmogus taip save atiduoda sportui. O Vytautas juo tiesiog gyveno, nuolat žiūrėdavo per televizorių varžybas, palaikydavo mūsų komandas ", - vyrą prisiminė J. Sakalienė.
1931 metų lapkričio 20-ąją netoli Utenos esančiame Kuktiškių miestelyje gimęs V.Sakalys 1955 metais Kaune baigė Kūno kultūros institutą. Jis priklausė šios aukštosios mokyklos futbolo, laisvųjų ir klasikinių imtynių, akademinio irklavimo, sunkiosios atletikos, tinklinio, lengvosios atletikos rinktinėms. Studijų metais net buvo pakviestas į Letuvos tinklinio rinktinę. Bet vėliau Vytautas pasinėrė į rankinį.
“Mokytis institute buvo sunku. Fiziniai krūviai – dideli, o kalorijų gaudavome mažai. Tėvai kolūkyje už darbadienius beveik nieko negaudavo, tad ir padėti mažai kuo galėjo. Pagrindinis maistas būdavo tik lašiniai ir bulvės. Stipendijos užtekdavo tik duonai bei būtiniausiems produktams. Sunkus fizinis darbas ir materialiniai nepritekliai užgrūdino tolimesnei veiklai", - savo prisiminimuose rašė V.Sakalys. Visus ketverius studijų metus jis gyveno su išskirtiniais Lietuvos sporto žmonėmis, profesoriais Juozu Skernevičiumi ir Povilu Karobliu.
V.Sakalys 1956-1961 m. žaidė Lietuvos rankinio rinktinėje,1959-1961 m. buvo Lietuvos rankinio federacijos pirmininkas, vėliau – ilgametis federacijos prezidiumo narys, Trenerių tarybos pirmininkas. Jis turėjo ir Sąjunginę rankinio teisėjo kategoriją.
Daugkartinis šalies čempionatų nugalėtojas ir prizininkas, sostinės “Šviesos„, “Mokslo“, GKG ekipų žaidėjas V.Sakalys buvo įvertintas SSRS sporto meistro ženkleliu, o už sėkmingą darbą treniruojant įvairias komandas jam 1975 suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas.
Po studijų dirbo Lietuvos žemės ūkio akademijoje asistentu (1955-1956), Vilniaus pedagoginio instituto vyr. dėstytoju (1956-1971). Nuo 1971 m. buvo Vilniaus inžinerinio statybos instituto (dabar - VGTU) vyr. dėstytojas, docentas, 1980-1991 m. – VGTU Kūno kultūros katedros vedėjas.
V. Sakalys dalyvavo mokslinėse-metodinėse konferencijose fizinio auklėjimo klausimais, parašė ir išleido mokslinės metodinės literatūros apie kūno kultūrą. Jis yra mokomosios priemonės „Sudentų fizinis rengimas“ autorius.
Patyręs specialistas parengė nemažą būrį rankinio trenerių ir Lietuvos rankinio rinktinės žaidėjų. 1971, 1981, 1996 m. apdovanotas medaliais „Lietuvos sportui atminti‟, gavo beveik 100 padėkos raštų už nuoširdžią ir pasiaukojančią veiklą akademinio jaunimo kūno kultūros ir sporto labui.
