Algis Čaplikas: taip, mano apygardoje daug gėjų
Svarstymo metu susikirtus nuomonėms liberalcentristas Algis Čaplikas įsikarščiavęs pareiškė, esą oponentai konservatoriai jį nuolat įtarinėja įtaria jį medžiojant gėjų balsus Žirmūnų rinkiminėje apygardoje. „Taip, ponia Vilija, ten daug gėjų – tiek pat, kiek ir visoje visuomenėje. Juos susitikęs sveikinuosi ir paduodu ranką“, - replikuodamas Vilijai Aleknaitei-Abramikienei aiškino parlamentaras.
A. Čaplikas po posėdžio, kuriame dėl kvorumo stokos buvo tik išklausytos ministerijų ir Seimo teisės departamento ataskaitos, bet nepriimta jokių nutarimų, kalbintas liberalcentristas portalui „Balsas.lt“ sakė nesuprantąs dėl ko būtent protestuoja konservatoriai. „Manau, kad jie ir patys nežino, visa laiką pasisako prieš viską, nes tokie jau yra – pilni fobijų“, - sakė A. Čaplikas.
Aušrinė Marija-Pavilionienė: tai yra labai konservatoriška
Socialdemokratė Aušrinė Marija Pavilionienė apgailestavo, kad jos pasiūlytam komiteto sprendimo variantui nepritarta bendru sutarimu, bet teigė, kad komitetas negali sustabdyti minėtos direktyvos svarstymo.
A.M. Pavilionienė portalui „Balsas.lt“ teigė, kad konservatoriai Europos Sąjungos reglamentavimui šioje srityje priešinasi daugiausia dėl savo tradicinio nusistatymo. „Jie nusistatę prieš lygias galimybes, prieš lytines mažumas. Mėginti sąmoningai atidėti, stabdyti tokį svarstymą – labai konservatoriška“, - sakė socialdemokratė.
Parlamentarės pasiūlytame Seimo komiteto nutarimo variante buvo siūloma besąlygiškai pritarti šiuo metu Lietuvos užimamai pozicijai svarstant minėtą direktyvą, kuri gali būti priimta kitų metų sausio mėnesį. Jos nuomone, oponentų teiginiai, kad direktyva prieštarautų subsidiarumo principui – nepagrįsti.
Vilija Aleknaitė - Abramikienė: ginčijamės dėl to, kiek Briuselis gali kištis į Lietuvos reikalus
Socialdemokratų ir liberalcentristų palaikytai pozicijai priešinosi konservatorė V. Aleknaitė-Abramikienė. Ji priminė, kad srityse nepriskirtose išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai, ES teisės aktai subsidiarumo principą atitinka tik tada, kai tikslai, kurių siekiama projektu, negali būti įgyvendinti pavienių valstybių narių.
V. Aleknaitės-Abramikienės nuomone, Lietuva pati jau yra įtvirtinusi apsaugą nuo diskriminacijos. „Lygių galimybių kontrolierės tarnyba aiškiai pasakė, kad iš esmės visa tai yra įtvirtinama mūsų priimtame Lygių galimybių įstatyme, tad nėra jokio reikalo kurti ir taikyti Lietuvoje bendros europinės direktyvos. Žinoma, iš ko dar gyvens nutukę Briuselio biurokratai, jei ne iš nereikalingų normų kūrimo ir jų tariamos priežiūros? Kaip gi tada prikursi visokių lyčių lygybių institutų ir iš to gyvensi? Ir mūsų vietiniams entuziastams gali nuplaukti pelningos vietos“, sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.
Į komiteto posėdį buvo pakviesti Asociacijos Lietuvos gėjų lyga (LGL) atstovai. Jų išplatintoje medžiagoje teigiama, kad diskriminacijos šalinimas tiek Lietuvoje, tiek ES susiduria su trukdžiais ir politinės valios stoka. Primindami, kad, jų nuomone, tik dėl visuomeninių organizacijų protestų buvo priimtas priimtinos redakcijos Lygių galimybių įstatymas, gėjai teigė esą už tai, kad būtų kuriamos bendros visai Europos Sąjungai nuostatos, saugančios nuo diskriminacijos.
