Seimui susirinkus į neeilinę sesiją vienas iš svarstomų klausimų – Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, kad kai kurios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, valdantieji ir opozicija siūlo savo šios problemos sprendimo būdus.
(Papildyta 11.29) Antradienį Seimas apsisprendė ypatingos skubos tvarka svarstyti švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus pateiktą Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą.
Antradienį po pateikimo šį projektą parėmė 63 Seimo nariai, prieš buvo 26, susilaikė 29 Seimo deputatai.
(Papildyta 12.08) Lietuvos studentų sąjungos vadovas Dainius Dikšaitis apie neeilinėje Seimo sesijoje svarstytas Mokslo ir studijų įstatymo pataisas kalbėjo: „Lietuvos studentų sąjungos taryba buvos susirinkusi į neeilinį forumą. LSS manymu, skubos tvarka reikėtų taisyti tuos Mokslo ir studijų įstatymo punktus dėl kurių KT tiesiogiai išreiškė savo verdiktą ir jų skubos tvarka koreguoti tas įstatymo dalis, dėl kurių susidaro teisinis vakuumas ir nežinioje lieka studentai ir aukštosios mokyklos.“
D. Dikšaičio teigimu, aukštojo mokslo pertvarka turėtų būti tęsiama: „Pasisakome, kad patį Mokslo ir studijų įstatymą, kiek tai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat reikia tobulinti ir keisti tik esant studentų, aukštųjų mokyklų bendruomenės pritarimui. Tai turi būti daroma eilinėje Seimo sesijoje, bet ne skubos tvarka.“
Į klausimą, kaip vertina švietimo ir mokslo ministro pateiktą pataisą, kad studentų rotacija galima kartą per metus, pašnekovas sakė: „Tokio vertinimo intervalo pakanka ir savo išsakytoje pozicijoje siūlėme šį terminą koreguoti iki vienerių akademinių metų.“
Pataisos ir inovacijos
Vieną iš įstatymo taisymo projektų teikiantis socialdemokratas V. P. Andriukaitis mano, kad įstatymo leidėjai privalo nedelsiant taisyti antikonstitucinį įstatymą. Socialdemokratinio modelio Laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projekte siūloma atkurti aukštųjų mokyklų autonomiją, kad rektoriaus rinkimų teisės būtų atiduotos senatui, o priežiūros ir kontrolės taryba būtų formuojama taip, kaip pasisakė KT.
Projekte siūloma nemokamą mokslą laiduoti tik tiems gerai besimokantiems piliečiams, kurie studijuoja valstybės užsakymu, tenkinant pagal iš anksto paskelbtus skaičius jos nustatytų atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį ir jei mokymasis bei rezultatai po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio (kas pusę metų) atliktos studijuojamųjų dalykų žinių patikros atitinka gero mokymosi kriterijus.
Tarptautinio audito galimybė
Į klausimą, kas paskatino teigti būtent tokio pobūdžio įstatymo pataisas parlamentaras sakė: „Tai padaryti įpareigojo KT nutarimas. Jau anksčiau buvo bandyta kreiptis į Seimą, kad šis savo ruoštu bandytų aiškinti, kurios įstatymo nuostatos neatitinka Konstitucijos. Jau tuomet buvome parengę Laikinąjį įstatymą ir jį registravę, bet nutarimas priimtas nebuvo ir liko galioti senoji įstatymo redakcija. Dabar, kai KT jau priėmė nutarimą ir nurodė 36 normas, kurios prieštarauja Konstitucijai, atsižvelgdami į tai parengėme įstatymo pataisas ir papildėme jį septyniais punktais, kurie pašalina teisinius šiurkštumus.“
Seimo narys taip pat patikslino, kad Laikinojo studijų įstatymo projekte numatoma ir keletas inovacijų: „Siūlome praplėsti Mokslo akademijos ir Lietuvos mokslo tarybos funkcijas, kad kasmet būtų pristatomas Seime metinis pranešimas apie mokslo raidą, siūlome praplėsti kvalifikacijos teikimo mechanizmus ir kas Lietuvos studijų kokybės vertinimo centras galėtų bendradarbiauti su Europos studijų kokybės vertinimo centrais ir atsirastų tarptautinio studijų kokybės audito galimybė.“
Gero mokymosi kriterijus – galiojančiame įstatyme
P. Andriukaičio teigimu, kritika dėl siūlyme minimo aštuoneto kaip gero mokymosi kriterijaus yra nepamatuota ir rodo dabar galiojančių įstatymų neišmanymą: „Kalbame apie šiuo egzistuojančio 94 Mokslo ir studijų įstatymo straipsnio 5 dalį. Šį įstatymo dalis jau buvo skųsta KT, nes aštuonetas nustatytas, kaip gero mokymosi kriterijus, bet KT atsakymas buvo, kad šis kriterijus atitinka gero mokymosi standartą. Vadinasi ši įstatymo dalis galioja ir šiandien, nes tai 2008-ųjų metų įstatymo norma, kuri perkelta į 94-ojo straipsnio, 5 dalį“
Ne kartą spaudoje studentų ir dėstytojų atstovai išsakė savo nuomonę apie tai, kad studentų pasiekimų vertinimas tiksliųjų mokslų srityse ir humanitarinių – gerokai skiriasi. Komentuodamas šį aspektą V. Andriukaitis sakė: „Ši problema suprantama, tad yra pasiūlytos vyriausybės nustatyta tvarka parengtos vertinimo metodikos, kuriomis turėtų būti remiamasi. Ateityje būtų galima siūlyti nustatyti skirtingus balus, bet šiuo metu to daryti negalime, ne syra galiojanti įstatymo norma ir teisėti lūkesčiai – įsivaizduokite, kaip pasikeistų teisinė situacija, jei 94 str. 5 dalį imtumėme kaitalioti.“ Parlamentaras teigė, kad šis įstatymo aspektas kritikuotinas, bet po KT išaiškinimo vienas iš galimų variantų galėtų būti skirtingų metodikų skirtingoms studijų kryptims nustatymas.“
Naujo įstatymo būtinybė
Laikinojo įstatymo projekte taip pat minimos ir studijos pagal valstybės užsakymą. Į klausimą, ar ėmus vykdyti tokias studijas neprireiks papildomų mechanizmų, galinčių garantuoti jaunų specialistų įdarbinimą, pašnekovas sakė: „Būtina priimti naują mokslo ir studijų įstatymą, kuris atitiktų KT doktriną ir būtų užtikrinimas visas jo vykdymo mechanizmas. Tai, kad jaunuoliai studijuos biudžeto lėšomis, reiškia, kad būtina numatyti jų įdarbinimo perspektyvas ir daug kitų dalykų.“
Į klausimą, kada būtų galima tikėtis sistemingo Mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo ir ramesnio periodo šiame sektoriuje po 2009-aisiais vykdytos studijų reformos, pašnekovas atsakė:„Žodžiai „studijų reforma“ skamba keistai, nes kai sugalvojama kažkas daryti nesivadovaujant Konstitucija, taisyklėmis ir viskuo kitu, vargu, ar tai reforma. Dabar, po KT nutarimo, KT doktrina yra aiški ir belieka ją įgyvendinti.“
Siūloma atlikti būtinus darbus
Antrasis svarstymui teikiamas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo projektas parengtas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko Valentino Stundžio ir Seimo narys, švietimo ir mokslo ministro Gintaras Steponavičiaus Pasak švietimo ir mokslo ministro G. Steponavičiaus, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo svarbu atlikti būtinus darbus, kurių laukia akademinė bendruomenė ir be kurių gali būti sutrikdyta kasdienė universitetų ir kolegijų veikla.
„Dabar būtų nekonstruktyvu imtis didelės apimties darbų – keisti visas įstatymo nuostatas, kurias KT pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai. Juo labiau – tokius svarbius dalykus kaip valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas. Tam būtinos konsultacijos su akademine bendruomene, teisės specialistų siūlymai ieškant geriausio sprendimo. Skubos tvarka siūlome pataisyti tas nuostatas, kurias suspendavus stabdoma aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų finansinė veikla. Po konsultacijų su akademinės bendruomenės atstovais teikiame ir naują studentų rotacijos terminą – kas vieni studijų metai“, – sako ministras.
Pasak G. Steponavičiaus, vieni metai rotacijai siūlomi todėl, kad dalis aukštųjų mokyklų studijas organizuoja tokiu būdu, kad semestras nesutampa su akademiniu mokymosi laikotarpiu, nes atsiskaitoma už visus studijų metus, t.y. pagrindinės studijų patikros rezultatas fiksuojamas studijų metų pabaigoje. Mokslo ir studijų įstatymas studijų rezultatų vertinimo vienetą – kreditą sieja su studijų metais. Vieni studijų metai šiuo metu yra aiškiausias reguliarios studijų rezultatų peržiūros ir atitinkamai vykdomos studentų rotacijos terminas.
Laikinas teisinis reguliavimas
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo projektu, siūlant nustatyti laikiną teisinį reguliavimą dėl valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo, teikiami įstatymo 21 ir 22 straipsnio pakeitimai dėl aukštųjų mokyklų finansų valdymo. Funkcija spręsti su finansais susijusius klausimus suteikiama valstybinių aukštųjų mokyklų senatams (akademinėms taryboms): jie tvirtins universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką bei svarbiausius su tuo susijusius sprendimus; tvirtins rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą.
Taip pat siūloma priimti patikslinamojo pobūdžio pakeitimus įstatymo 7, 10 ir 69 straipsniuose nustatant prievoles nevalstybinėms aukštosioms mokykloms ir mokslinių tyrimų institutams atsiskaityti visuomenei už joms paskirtų valstybės biudžeto naudojimą, prilyginant Lietuvoje įsteigtų užsienio aukštųjų mokyklų filialų statusą nevalstybinėms aukštosioms mokykloms.
