Parlamentarai nutarė daryti pertrauką, projektas grąžintas Kultūros komitetui sutvarkyti, kad įstatymo straipsniai neprieštarautų vienas kitam.
Prieš tai atmetę kelias opozicijos iniciatyvas, antradienį popiet Seimo nariai netikėtai pritarė socialdemokrato Juliaus Sabatausko siūlymui, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija.
„Pritarimas mano siūlymui reikštų, kad pati taryba viską sprendžia, o nebe Kultūros ministerija“, – BNS sakė Seimo narys.
Tuo metu visas projektas remiasi sumanymu, kad fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė, tai yra Kultūros ministerija. Būtent ši nuostata ir kelia daugiausia diskusijų.
Konservatorių frakcijos narys Mantas Adomėnas teigė, kad naujas žiniasklaidos rėmimo modelis kelia ir įtampų pačioje bendruomenėje, ir nerimą dėl galimų politinių manipuliacijų.
„Ar tas pataisymas nesukurs naujų problemų, naujų gilių įtampų, kurios gali supriešinti kultūros žiniasklaidos bendruomenę ir sukurti prielaidas politiniai manipuliacijai valstybės parama?“ – sakė jis.
Seimo narys tvirtino, kad nauja fondo struktūra atrodo abejotina.
„Sukurta visiškai nereikalinga dviejų rūmų fikcija. (...) Tame fonde yra ir senatas, ir taryba. Senatas suformuotas iš institucijų, kurios pavaldžios ministrams institucijų, tokių kaip Švietimo taryba, Kultūros taryba, kitaip tariant netiesiogiai sukuriami įrankiai politiniam fondo valdymui“, – teigė jis.
„Fondo valdymo organuose turinio kūrėjai mažiausiai atstovaujami. Ten atstovaujamos žiniasklaidos priemonės, bet ne tie žmonės, kurių turinys turėtų būti pirmiausia skleidžiamas“, – pridūrė jis.
Pasak M. Adomėno, į senato nereikalingumą dėmesį atkreipė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, tačiau į jų pastabą neatsižvelgta.
„Įstatymo projektas nukreiptas į savireguliacijos principo naikinimą, būtent komercinio intereso sustiprinimą ir iš esmės fondo, kuris dar vienaip ar kitaip bandė išsaugoti misiją, kuri skirta kultūros ir švietimo viešinimui, ugdymui, sugriovimą“, – prieš projektą kalbėjo ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys.
Projektą kritikavęs Seimo opozicijos lyderis J. Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad projektas likimo valiai palieka daugiau nei prieš 20 metų įstatymu įsteigtą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą.
„Įsteigus naują fondą pamirštama, kad yra kitas fondas, ir leidžiama jam numirti nuo bado ir išsekimo. Turėtų būti to fondo pertvarkymas“, – sakė jis.
Parlamentaras tvirtino, kad pataisomis norima uždrausti nacionaliniam transliuotojui LRT ne tik pačiam gauti finansavimą iš naujojo Žiniasklaidos rėmimo fondo, bet ir skleisti jo paremtų projektų turinį.
„Teisinėje, demokratinėje valstybėje negalima uždrausti skleisti informaciją“, – pabrėžė J. Sabatauskas.
Tuo metu Kultūros komiteto narys „valstietis“ Stasys Tumėnas sakė, kad dabartinį žiniasklaidos rėmimo modelį keisti būtina, nes jis seniai kurtas, neatlaiko naujausių iššūkių, juo nepatenkinta regionų ir kultūros žiniasklaida.
„Modelį būtina koreguoti, tikslinti nes jis dabar nebeužtikrina visų sričių žiniasklaidos gyvybingumo plėtros“, – sakė politikas.
Anot jo, „pokyčių nenori tie, kurie pripratę prie „žaidimų taisyklių“, mokėdavo prie jų prisitaikyti, gaudavo garantuotą kasmetinį finansavimą“.
„Man daug metų teko stebėti dabartinio fondo darbą, visada nejaukiai nuteikdavo faktas, kad fondo finansavimas galimai siedavosi su tam tikrų asmenų – vadovų, ekspertų, kurie patekdavo į fondo valdyseną – leidinių finansavimu“, – teigė S. Tumėnas.
Jis priminė, kad nepatenkinti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo veiklą ne kartą protesto akcijas rengė kultūros leidinių darbuotojai.
Seimo narys tvirtino, kad naujasis žiniasklaidos rėmimo modelis bus skaidresnis ir atviresnis.
„Daug kam kelia nerimą būsimo fondo valdysena, du organai – taryba, kurią sudarys 11 narių, ir senatas. Mano nuomone tai užtikrins didesnį skaidrumą, atvirumą, demokratiškesnį, kolegialesnį būsimojo fondo darbą“, – antradienį Seime kalbėjo S. Tumėnas.
Jo teigimu, regionų žiniasklaidai „numatytas aiškesnis, skaidresnis, tiksliai nusakytas finansavimo procentas“.
Darbo grupės parengtose Visuomenės informavimo pataisose numatyta, kad naujo Žiniasklaidos rėmimo fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė, tai yra jos įgaliota Kultūros ministerija.
Fondą valdytų senatas ir taryba. Valstybės paramos lėšas žiniasklaidai skirstytų taryba, o keturis iš 11 jos narių skirtų bei veiklą prižiūrėtų senatas. Į šią savo atstovus deleguotų įvairios tarybos ir Lietuvos teisininkų draugija.
Dabar valstybės paramą skirstančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalininkai yra apie 20 įvairių visuomeninių organizacijų. Paramą skirsto septynių narių taryba.
Projekte numatyta, kad Žiniasklaidos rėmimo fondas paramą skirstys pagal šias programas: kultūros ir meno, regionų informacinio skatinimo, medijų ir informacinio raštingumo, šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo, Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis), lietuvių išeivijos (diasporos).
Taip pat įdėtas saugiklis, kad kultūros periodinių leidinių srities projektams turi būti skiriama ne mažiau kaip 25 proc. fondo lėšų, regionų informacinio skatinimo programai – ne mažiau kaip 35 procentai.
Siūlymą įsteigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą ir nustatyti naują lėšų skirstymo modelį kritikuoja Kultūros periodinių leidinių asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija.
Projektą remianti didžiuosius naujienų portalus vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija teigia, kad saugiklių nuo politikų įtakos pakanka, ir teisingu vadina sprendimą apriboti dalį papildomos paramos iš biudžeto finansuojamam nacionaliniam transliuotojui.