Matydami žvejų verslininkų laimikių vaizdus iš Baltijos jūros ir Kuršių marių, meškeriotojai perspėja, kad jei tai nesiliaus, Lietuvos vandenyse žuvies beveik neturėsime. Įrodymai, esą, irgi byloja žvejų verslininkų galimai juodus darbelius – neteisėtą žvejybą ir prekybą.
„Slepiami mokesčiai, žurnaluose pildomi netikslūs sugautos žuvies duomenys. Gaudoma nelegalaus dydžio žuvis, prisidengiama priegauda“, – sako meškeriotojas Tomas.
„Kuo greičiau atsikratysime verslinės žvejybos, tuo greičiau turėsime gerą hobį ir laiko praleidimą“, – pasakoja meškeriotojas Sergej.
Seimas jau pradeda svarstyti verslinės žvejybos uždraudimą Lietuvos vidaus vandenyse. Dalis valdančiųjų ir opozicijos atstovų ragina skubiai ir griežtai apriboti verslinę žvejybą, kad Lietuvos upėse, ežeruose ir Kuršių mariose būtų daugiau žuvies, o ne tinklų.
„Mes keičiam požiūrį, keičiame politiką. Sakome, kad turi daugiau migruojančios žuvies atplaukti į vidaus vandenis, kad būtume turtingesni. Kviečiu orientuotis į mėgėjišką žvejybą, kuri yra lengviau kontroliuojama per įstatymo normas“, – teigia Seimo komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
„Akivaizdžiai verslinės žvejybos poveikis yra labai neigiamas, žuvų mažėja. Pusė milijono lietuvių kasmet bent kartą paima meškerę į rankas, tai tų žmonių, kurie meškerios, daugiau nei verslininkų“, – kalbėjo Seimo narys, socialdemokratas Linas Jonauskas.
Verslinės žvejybos draudimo šalininkai sutinka palikti verslininkams stintų žvejybą Kuršių mariose ir nėgių žvejybą mažais tinkliukais – bučiukais. O jei verslininkams reikia daugiau žuvies, siunčia į privačius vandens telkinius, polderius ir toliau į Baltijos jūrą, už 300 metrų nuo pakrantės.
„Jie slepia lašišų sugavimus, rodo tik 8 tonas, formina mažesnę dalį, turi būti 40-50 tonų. Nepraleidžia žiobrių į nerštavietes, populiacija nyksta, į nerštavietes patenka tik patinėliai, nes stambesnes pateles surenka tinklais. Kolosali žala, sykas ant išnykimo ribos, prarandam“, – sako „Lašišos dienoraštis“ vadovas Kęstutis Klimavičius.
Tačiau verslinės žvejybos atstovai dar nesudeda ginklų ir mėgina išsaugoti dabartines žvejybos sąlygas. Jie gąsdina, kad netekusios teisės žvejoti Kuršių mariose, daug šeimų nebeturės pragyvenimo šaltinio, o parduotuvėse ir restoranuose nebeliks vietinės žuvies.
„Susidaryti gali deficitas rinkoje žuvies, laukinės šviežios, natūralios ir tam tikrų rūšių. Išeities, kuo ją pakeisti negalėtume rasti“, – pasakoja „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius.
„Buvo kalbėta tik su mėgėjų žvejų organizacija, joje yra 200-300 tūkst. stipri bendruomenė. Su ja pasitarta, kaip susidoroti su 5 šimtmečius gyvavusiais žvejais prie Kuršių marių. Uždrausti žvejybą be jokių argumentų“, – teigia asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė.
Uždraudus traukti tinklus Lietuvos verslininkams, Kuršių Mariose ir Baltijoje toliau žvejos kaimynai latviai ir rusai, tad žuvies Lietuvoje esą vis tiek daugiau nebus. Taip sako dalis parlamentarų.
„Būčiau atsargus. Nėra uždaras baseinas, priklauso dalis Rusijai. Mes uždrausime, kvota viena, rusai galės žvejoti, pasididinti kvotas, žuvis prie sienos muitininkų nepastatysi. Žingsnis nepamatuotas ir perdėtas“, – kalbėjo Seimo komiteto vadovas Kazys Starkevičius.
„Reikia drausti žvejoti ten, kur žuvis migruoja – Nemuno delta ir išėjimas į jūrą. Bet negali žvejų mėgėjų grupė, kuriems tai pramoga, įtakoti sprendimų ir uždrausti verslinę žvejybą žmonių, kurie tai daro daug metų, perduoda iš kartos į kartą“, – sako Seimo narys Andrius Bagdonas.
Matydamas meškeriotojus ir žvejus verslininkus kimbant vieni kitiems į atlapus, aplinkos ministras žada ieškoti kompromiso, kad šviežios žuvies iš Kuršių marių ir jūros pakaktų ir verslininkams žvejams, ir meškeriotojams, ir valgytojams.
„Vyriausybė teiks išvadą, pasitarę su mokslininkais ir įvertinę, kiek ES paramos duota, kokie įmonių rezultatai, teiksime subalansuotą pasiūlymą. vilkas sotus ir avis sveika, kad ištekliai didėtų, mėgėjai galėtų pagauti pramogautojai naudotis erdvėmis, vietinės gyvenvietės nenutrauktų rūkyklų, restoranų veiklų, gaudami šviežią žuvį“, – pasakoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Vyriausybė savo programoje įsipareigojo uždrausti verslinę žvejybą, tad valdantieji palaipsniui tai įgyvendinti numato iki 2024 metų. Žuvų auginimą verslui vyriausybė ragina vystyti privačiuose vandens telkiniuose, o valstybinius palikti meškeriotojams. Verslo atsisakysiančioms žvejybos įmonėms vyriausybė žada kompensacijas, kurių dydis priklausys nuo jų įdėtų investicijų ir sumokamų mokesčių. Valdantieji ketina ne tik drausti verslinę žvejybą, bet ir daugiau lėšų skirti įžuvinimui, tad jau nuo lapkričio ketina pabranginti ir žvejybos bilietus meškeriotojams.
