Įstatymu būtų nusakoma, kokia turėtų būti valstybės šeimos politika, be kita ko, siūloma steigti naujas institucijas – nacionalinę šeimos tarybą bei Šeimos politikos komisiją.
Projekto preambulėje rašoma, kad „šeimos pagrindas yra laisvas vyro ir moters apsisprendimas prisiimti šeimai būdingas moralinio ir teisinio pobūdžio pareigas“, o „vyro ir moters papildomumas yra šeimos, kaip pirminės ir prigimtinės bendruomenės bei palankiausios vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinkos kūrimo pagrindas“.
Projektą registravo 55 parlamentarai – Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų atstovai, keli Seimo narių mišrios grupės nariai, „tvarkiečiai“, socialdemokratai.
Šeimos teisės
Šeimos stiprinimas juo apibrėžiamas kaip kryptinga veikla, kuria siekiama sudaryti teisines, socialines, ekonomines, kultūrines ir kitas sąlygas, skatinančias asmenis sukurti, puoselėti bei išsaugoti šeimą, kaip pirminę ir prigimtinę bendruomenę bei palankiausią vaiko augimo, vystymosi ir ugdymo aplinką, užtikrinančią Lietuvos valstybės bei tautos gyvybingumą ir istorinį išlikimą.
Pagal projektą, valstybės ir savivaldybių institucijos pagal kompetenciją privalėtų užtikrinti sąlygas pilnavertiškam šeimų funkcionavimui; atsakingos tėvystės ir motinystės plėtotei, pagarbą gyvybei bei žmogiškajam orumui bet kuriame žmogaus gyvenimo etape.
Valstybė turėtų imtis priemonių padėti šeimai parengti vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui, kurti „funkcionalią ir darnią šeimą, ugdyti brandžias, dorovingas, savarankiškas, atsakingas, gebančias bendradarbiauti ir kurti savo ir bendruomenės gyvenimą asmenybes“.
Būtų steigiamos naujos institucijos – nacionalinė šeimos taryba bei Šeimos politikos komisija. Nacionalinė šeimos taryba būtų sudaroma iš savivaldybių šeimų tarybų, mokslo ir studijų institucijų, šeimų organizacijų ir su šeimomis dirbančių organizacijų atstovų. Nacionalinės šeimos tarybos sudėtį ir jos nuostatus tvirtintų Seimas.
Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2017 metų.
