Iš viso Seimui bus pateiktos septynių įstatymų pataisos, kuriomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais.
Pertvarką Vyriausybė vadina žingsniu link sąžiningesnės mokesčių sistemos, stipresnių paskatų dirbti, o atsisakant visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jos keičiamos investicine sąskaita.
Premjerė Ingrida Šimonytė po reformos pritarimo Vyriausybėje sakė besitikinti, kad vasarą vyks išsamios diskusijos, o rudenį būtų galima diskutuoti dėl konkrečių pasiūlymų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad paskutiniai mokesčių reformos paketo pakeitimai atlikti atsižvelgus į koalicijos partnerių – Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio – bei Prezidentūros siūlymus. Ji tikisi, jog mokesčių reformos paketas Seime peržengs pateikimo stadiją, o paketas išliks subalansuotas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė prieš Vyriausybei apsisprendžiant dėl reformos atkreipė dėmesį, kad tarp pakeitimų numatytas ir mažesnis darbo stažas, kad socialiai pažeidžiami žmonės galėtų paprasčiau gauti nedarbo išmoką, vienodinamos „Sodros“ įmokų lubos, individualių įmonių savininkų apmokestinamoji bazė bei į nedarbo draudimo sistemą įtraukiami individualiai dirbantys asmenys.
Mokesčių reformai Seime įveikus pateikimo stadiją, valdančiosios koalicijos partneriai – „laisviečiai“ ir liberalai – norėtų peržiūrėti individualios veiklos bei dideles pajamas gaunančių žmonių apmokestinimą. Pasak partijų atstovų, jei pertvarkos paketas bus priimtas, jis bus kitoks. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai mokesčių reformai pritaria.
Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi pastebi, kad siūlomos priemonės daugeliu atvejų yra tinkamos, siekia teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, tačiau, anot jos, nesprendžiamos esminės Lietuvos mokesčių sistemos problemos.
Finansų ministrė gegužės viduryje yra sakiusi, kad Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš vadinamojo Europos Sąjungos (ES) RRF plano, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.
