Siūlomos Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos toliau kaitina aistras. Trečiadienio popietę jos įsiplieskė Seime surengtoje diskusijoje, skirtoje nuomonėms dėl minėtų straipsnių pataisų, kurias siūlo Seimo narės Ona Valiukevičiūtė ir Rima Šalaševičiūtė, išsakyti.
R. Šimašius: nereikia bausti tėvų, jei vaikas nepakankamai sušukuotas
,,Pateikti įstatymo projektai galbūt turi geras intencijas, tačiau yra gana pavojingi, nes gali atsitikti negerų istorijų juos taikant“, – aiškindamas savo ir parlamentarės Dalios Kuodytės pateiktus siūlymus žurnalistams trečiadienį sakė Seimo narys Remigijus Šimašius.
Kalbėdamas Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto trečiadienį parlamente surengtoje atviroje diskusijoje-klausymuose dėl įstatymų projektų, susijusių su kai kurių Vaikų teisių apsaugos įstatymo straipsnių pakeitimo bei susijusių Civilinio kodekso straipsnių pakeitimo, jis pabrėžė, kad laimingiausias vaikas tada, kai auga šeimoje.
,,Net tada, kai šeimoje atsitinka įvairios tragedijos, nesusipratimai, nedarna, pagrindinis dalykas, kurio reikia siekti – kad šeima taptų darni ir palanki vaikui augti, o ne atimti vaiką iš šeimos ir perkelti į dar blogesnę daugeliu atvejų vietą – globos namus. Todėl mes ir siūlome, kad prieš sprendžiant dėl vaiko paėmimo būtų atlikti konkretūs žingsniai, kurie padėtų pasiekti, kad vaikas sėkmingai augtų šeimoje. Jeigu tenka vaiką dėl to, kad jis mušamas ir gali žūti, laikinai paimti iš šeimos, reikia nustatyti labai aiškų algoritmą, kaip padirbėti su šeima, kad vaikas galėtų grįžti į šeimą, kai tik situacija pagerėja“, – sakė R. Šimašius.
Jo teigimu, Seimo narės O. Valiukevičiūtės siūlomas smurto apibrėžimas yra gerokai per platus. „Jis apima ir būsimą grėsmę vaiko raidai. Tai jau vadinama smurtu, ne tik mušimas. Todėl siūlome nustatyti, kad vaiko mušimas, terorizavimas, kaip yra nustatyta Smurto artimoje aplinkoje prevencijos įstatyme, būtų laikomas smurtu ir tik tada būtų galima kalbėti apie išskirtines priemones, o ne tada, kai vaikas su nepakankamai išplautais drabužiais ar nepakankamai sušukuotas, ar nepakankamai dažnai mama pažiūri pro langą, kai vaikas išleistas į lauką palakstyti“, – teigia R. Šimašius.
Dalios Kuodytės teigimu, ,,problema ta, kad nėra pakankamai išteklių, jog šeima neapgaubiama tokia pagalba, kokią ji turėtų gauti siekiant, kad vaikai išliktų savo šeimoje ir turėtų normalų viasavertį gyvenimą“. Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovų, savivaldybės pabrėžia šviečiamąją veiklą ir vykdomąją funkciją. Jų teigimu, smurto sąvoka nėra pakankamai aiški ir reikėtų daugiau konkretumo.
M. Bartašiūnaitė: pataisų iniciatorės nusipelno apkaltos
Milda Bartašiūnaitė, atstovaujanti grupei ,,Neleiskime grobti mūsų vaikų“, diskusijoje teigė, kad vaiko paėmimas – kraštutinė priemonė, kuri padaro didelę žalą vaiko raidai.
,,Kodėl valstybės institucijos negali rizikos mažinti naudodamosi veikiančiais esamais įstatymais? Siekiama išplėsti smurto prieš vaiką sąvoką iki absurdiškų dalykų – dėl kiekvienos mėlynės“, – teigė ji.
,,Kas tai – ne totalitarinės valdžios modelis?“ – piktinosi diskusijoje M. Bartašiūnaitė. Ji sakė nuogąstaujanti, kad naujosios pataisos leis atimti vaikus ne tik iš tų tėvų , kurie yra asocialūs, bet iš tų, kurie pagal siūlomas nuostatas gali ,,įkliūti“ dėl kasdienių nesusipratimų .
Grupės vardu ji pareiškė reikalaujanti atmesti pataisas, o jų iniciatorėms O. Valiukevičiūtei ir R. Šalaševičiūtei inicijuoti apkaltą.
Policija: jei gresia pavojus, ir dabar galime vaiką paimti
Diskusijoje savo poziciją dėl siūlomų vaiko teisių apsaugos įstatymo pakeitimų pareiškė ir policijos atstovai. Jų teigimu, jeigu vaiko gyvybei gresia realus pavojus, jį paimti galima ir dabar – įstatymai tai leidžia, ir tai daroma. Per 100 vaikų policininkai paėmė vien 2012 metais. Dar apie 2000 paėmė socialinės tarnybos.
Tačiau kitais atvejais, diskusijoje aiškino policijos atstovai, jie pataisoms nepritaria.
J.Panka: dėl šių pataisų tėvai negalės vaiko neišleisti į šokius
Diskusijoje dalyvių pasisakymų atidžiai klausęs Tautinio jaunimo sąjungos lyderis Julius Panka žurnalistams sakė, kad jų organizacija yra sunerimusi dėl to, kad siūlomos pataisos leis kištis į šeimos gyvenimą net tada, kai to visai nereikia.
,,Mūsų organizacija yra sunerimusi dėl to, kad kai kurių seimo narių pasiūlymai yra tiesioginis kišimasis į vidinį šeimos gyvenimą, į šeimos tvarką, tradicijas, įvedant labai miglotas sąvokas“, - sakė jis.
J. Pankos teigimu, įstatymai ir dabar yra tinkami apginti vaiko interesus.
,,Mes turime labai puikius įstatymus. Jų darkyti absurdiškomis, miglotomis formuluotėmis nereikia. Vaikai yra apsaugoti nuo smurto, nuo žiauraus elgesio su jais, tačiau auklėjimas yra sudėtingas procesas. Ir auklėjimas susideda iš skatinimo ir iš draudimų. Šios įstatymo pataisos įveda tiesioginį valstybės kišimąsi į šeimos gyvenimą ir drausminančių priemonių prevenciją, - sakė jis.
,,Tėvams reikia turėti labai daug kantrybės auklėjant vaikus, nes kartais tikrai sudėtinga išvengti konfliktinių situacijų. O dėl šių pataisų kils labai daug problemų. Pavyzdžiui, jeigu paauglį tėvai uždaro į kambarį ir sako, kad tu šiandien neisi į šokius, nesinaudosi kompiuteriu, arba tiesiog neišleido iš namų kur nors eiti, tai jau yra fizinė priemonė, ir vaikas gali pasiskambinti, išsikviesti policiją, ir tada visos teisėsaugos institucijos įsikiš į paprastą kasdienišką šeimos problemą. O tada jau prasidės teisminiai ginčai ir taip toliau iki pat šeimos supriešinimo“, - savo vadovaujamos organizacijos narių nerimo priežastis aiškino J. Panka.
Tėvų forumas: skatinimas skųsti tėvus suardys vaikų ir tėvų ryšį
,,Tai bandymas statyti namą nuo stogo. Jeigu valstybė nori realiai spręsti smurto prieš vaikus problemą, tai turėtų vykti kitaip. Smurtą įveikia ne įstatymai, o paslaugos tėvams“, - diskusijoje teigė Tėvų forumo atstovas Andrius Atas.
Jo teigimu, tėvams juoką kelia tai, kad smurtu gali būti laikomas ,,koks nors nevienareikšmiškas žvilgsnis“. ,,Kodėl reikia tokios išplėstos sąvokos? Arba žmonės nesupranta, ką daro, arba supranta, ir vis tiek daro. Bet jeigu mes norime, kad mūsų tėvai taptų geresni savo vaikams, valstybė turėtų teikti paslaugas tėvams, kad jie turėtų kur kreiptis kilus kokiems neaiškumams ar problemoms. O kai bandoma įstatymais apriboti, ko tėvai negali daryti, valstybė savo piliečių atžvilgiu elgiasi kaip blogi tėvai, kurie ne auklėja vaiko, o taiko represijas“, - dalijosi mintimis A. Atas. Jis taip pat pabrėžė, kad siūloma smurto sąvoka yra per plati ir turėtų būti tikslinama ir pridūrė, kad ,,skatinimas skųsti tėvus gali sutraukyti pačių artimiausių žmonių tarpusavio ryšius. Aš lyginčiau tai su tuo, kaip kažkada atėjo tarybų valdžia“, - negailėjo kritikos siūlomoms įstatymo pataisoms tėvų forumo atstovas A. Atas.
Pataisų rengėjos persistengė
Lietuvos mokinių parlamento atstovų teigimu, vaiką turėtų paimti tik kompetentingi asmenys, tačiau jiems neaišku, teigė moksleiviai, kaip vaikas, kai jis paimamas skubos tvarka, iš karto gali pateikti pas svetimus žmones. Dėl galimų tėvų teisių pažeidimų ribojant jų galimybes bendrauti su vaikais, nuogąstavimų teigė turintys ir žmogaus teisių gynimo organizcijų atstovai .
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto surengtuose klausymuose dalyvavo daugelio valstybės institucijų, moksleivių, tėvų, žmogaus teisių gynimo ir kitų nevyriausybinių organizacijų, psichologinės pagalbos tarnybų atstovai.
Visus taškus ,,ant i“ diskusijoje sudėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai. Jie pareiškė, kad pritaria projektų tikslams, tačiau Seimo narių O. Valiukevičiūtės ir R. Šalaševičiūtės siūlomų įstatymo pataisų siūlo Seime nesvarstyti, kadangi pernai buvo apsispręsta iki metų pabaigos parengti naujos redakcijos vaiko teisių apsaugos įstatymą ir kitus su juo susijusius teisės aktus.