Tarp numatomų priemonių – socialinės reklamos, siekiant apšviesti visuomenę apie sveikos mitybos naudą, maisto produktų sudėties keitimas, mažinant riebalų, cukraus ir druskos kiekius, didinti fizinės veiklos kiekį mokyklose, ruošti sveikatingumo specialistus dar universitetuose ir kt.
Susiginčijo dėl Sveikatos paso
Vienas valstiečio Dainiaus Kepenio pasiūlymų jo suformuotose sveikatos stiprinimo gairėse – Sveikatos paso sukūrimas. Šio dokumento tikslas, kaip numato parlamentaras, būtų skatinti sveikai gyvenantį asmenį: sudaryti jam sąlygas reguliariai tikrintis sveikatą, įsivertinti savo sveikatos funkcinę būklę, savo kūno konstitucinį biologinį tipą, fizinį pajėgumą, gauti VSB specialisto rekomendacijas, kaip ir kokiais būdais stiprinti sveikatą.
Tačiau Seimo narė Dovilė Šakalienė mano, kad toks pasas gali kelti problemų dėl žmonių diskriminacijos.
„Mes iki galo nesutarėme, kaip jis turėtų veikti ir atrodyti. Aš visą laiką kėliau tą klausimą, kad negalima skatinti žmogaus už tai, kad jis mažiau serga, nes kai kurios būklės nepriklauso nuo sveikos gyvensenos. Tokiu būdu mes diskriminuotume žmones. Jei ir sutartume dėl Sveikatos paso, tai jis turėtų vertinti žmogaus pastangas, kiek jis stengiasi sveikai gyventi, kiek jis sveikai juda, kitus pamatuotinus dalykus. Bet vertinti jo sergamumą – tikrai turėtume problemų su diskriminacija“, – komitete sakė D. Šakalienė.
Tuo metu D. Kepenis tikino, kad Sveikatos pasas neturi nieko bendro su žmonių sergamumu ar gydymu, jo esmė – skatinti sveikatingumą.
„Čia skirtingos sąvokos, matuojamos visiškai skirtingais būdais. Čia eina kalba apie žmogaus galimybes turėti energijos, atsparumo ligoms, darbingumą aukštą. Už tai žmonės gali būti skatinami, už sveikatos stiprinimą“, – sakė D. Kepenis.
Galiausiai, komitetui vieningai nesutariant dėl įvairių gairių, komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša komitetui siūlė svarstymo etape pritarti gairėms, kad šios keliautų į plenarinių posėdžių salę, o parlamentarai savo pastabas ir pasiūlymus galėtų teikti vėliau.
D. Kepenis piktinosi, kad komitetas ir taip per ilgai vilkino pritarimą jo siūlomoms gairėms.
„Įvertinant tai, kiek laiko jos yra svarstomos ir kilnojamos iš vieno į kitą komitetą, kiek mes sunešiojome geležinių kurpaičių ir suverpėme tų kuodelių, kuriuos kaip pasakoje verpiame dabar, visi tie pasiūlymai, kurie yra šiandien, tai yra todėl, kad nesuprantama dokumento esmė. Prašau, kad nebetęstumėm, siūlau balsuoti ir priimti šitą dokumentą komitete“, – siūlė D. Kepenis.
Konservatorius Vytautas Juozapaitis įsižeidė dėl D. Kepenio pastabos, kad komiteto nariai esą nesupranta dokumento esmės.
„Tas tonas, kad čia kažkas kažko nesupranta yra nepriimtinas garbioje kompanijoje. Kiek suprantame, tiek, mielas kolega. Mes čia įpareigoti priimti nutarimus, ačiū Dievui, kad demokratijos dar neatšaukė niekas ir mes turime priimti visus mažiausiai netenkinantį sprendimą, kad būtų konsensusas įmanomas. Šios gairės tikrai nėra šiandien Lietuvos pagrindinė problema, kurią reikia spręsti nedelsiant“, – pastebėjo V. Juozapaitis.
Galiausiai komiteto nariai nusprendė dar savaitei atidėti dokumento priėmimą komitete.
Įvairūs apribojimai
Jau ne kartą komitete keistose gairėse D. Kepenis siūlo skatinti perdirbamąją pramonę gaminti daugiau šviežių produktų už priimtiną kainą. Taip pat norima ne tik įpareigoti maisto gamintojus ant produktų etikečių teikti išsamią informaciją apie produkto maistinę vertę, bet ir aiškiai žymėti, kad maistas atvežtinis, „užaugintas be antibiotikų“, „augintas laisvėje“, „augintas fermoje“ ir kt.
Siūloma drausti produktus, kuriuose yra pramoniniu būdu pagamintų transriebalų, keisti maisto produktų sudėtį, kad juose būtų mažiau riebalų, cukraus, druskos.
Sveikatingumo gairėse numatoma drausti vaikų sveikatai žalingų maisto produktų reklamą, taip pat „netransliuoti prekybos centrų reklamos apie atpigintus, nukainotus maisto produktus, kurių sudėtis, kokybė vartotojams, ypač vaikams, nėra priimtina“.
Mitybos pokyčiai paliestų ne tik vaikus, bet ir pacientus, senjorus globos namuose ar nuteistuosius, mat D. Kepenis siūlo, jog šiose įstaigose patiekiamas maistas atitiktų reikalaujamą energinės vertės kiekį, maisto šviežumą.
