Seimo nariai po svarstymo pritarė žmonių palaikų laidojimą reglamentuojančiam įstatymui, tačiau posėdžių salėje buvo kilusios žodžių peštynės, ar svarstyti Aplinkos ministerijos prieš ketverius metus pateiktą variantą, ar imtis naujesnio parlamentarų pasiūlyto projekto, ar bandyti sulaukti Vyriausybės baigiamo rengti įstatymo.
Seimo koridoriuose šnekama, jog kova vyksta ne dėl siekio priimti geresnį įstatymą, bet dėl jo autorystės.
"Čia svarbiausia sužlugdyti Seimo narių iniciatyvą. (...) Aš manau, kad šitas įstatymas yra labai geras. Čia išspręstas ne tik kremavimo, balzamavimo, bet ir kapinių tvarkymo, laidojimo procedūros, aukštųjų mokyklų problema, studijų problema. Mes negalime būti vienintelė šalis Europoje, kur mes studijoms negalime turėti žmogaus kūno, kaip yra visame sviete", - balsuoti už savąjį projektą antradienį kolegas agitavo Vida Marija Čigriejienė. Seimūnės variantui po aistringų kalbų galiausiai ir buvo pritarta.
Iš pradžių į darbotvarkę buvo įtrauktas dar 2003 metais Aplinkos ministerijos parengtas Kremavimo įstatymo projektas, numatęs galimybę sudeginti mirusių žmonių palaikus, bei naujas parlamentarų V.M.Čigriejienės ir Antano Matulo paruoštas Žmonių palaikų laidojimo įstatymas.
Seimo narių projektas inkorporavo daugelį ministerijos siūlytų nuostatų. Dėl šios priežasties antradienį parlamentarai Kremavimo įstatymą išbraukė iš darbotvarkės ir ėmėsi svarstyti V.M.Čigriejienės bei A.Matulo projektą, kuriam galiausiai buvo pritarta po svarstymo. Už šį teisės aktą balsavo 56 Seimo nariai, 1 buvo prieš, o 13 susilaikė.
Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas primygtinai siūlė sulaukti Vyriausybės įstatymo.
Ministrų kabinetas yra atsiuntęs parlamentui išvadą, kurioje prašo palaukti, kol bus pateiktas beveik metus rengtas įstatymo projektas, kuris yra paruoštas pagal patvirtintą Laidojimo paslaugų teikimo įstatymo koncepciją bei suderintas su Europos Sąjungos (ES) paslaugų direktyva.
Konservatorius Arimantas Dumčius apkaltino TTK pirmininką, jog šis, siūlydamas laukti ministrų kabineto paruošto įstatymo varianto, "vykdo kažkieno užsakymą".
"Aš manau, kodėl čia viskas buvo taip tempiama, čia J.Sabatauskas turi labai gražų užsakymą, kad reikia pratęsti tuos dalykus. Todėl kad Vyriausybėje yra trečias įstatymas jau parengtas", - posėdyje aiškino A.Dumčius.
Šie žodžiai sukėlė J.Sabatausko pasipiktinimą ir šis prie mikrofono pareiškė, jog dėl konservatoriaus žodžių kreipsis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) bei Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Teisės aktas, kuriam antradienį po svarstymo pritarė Seimo nariai, numato galimybę sudeginti mirusiojo palaikus, jei mirusysis nėra pareiškęs kitokios valios.
Lietuvoje palaikų kremavimas kol kas nevykdomas. Lietuviai dažniausiai mirusiųjų artimųjų kūnus kremuoti veža į kaimyninę Latviją. Įvairiais skaičiavimais mirusiojo nuvežimas į Rygą, kremavimas ir parvežimas kainuoja apie 2,5-3 tūkst. litų.
Prieš keletą metų atlikta gyventojų apklausa parodė, kad kremavimui pritartų dauguma Lietuvos gyventojų: 63 proc. klaipėdiečių, 70 proc. vilniečių, 72 proc. panevėžiečių, 80 proc. kauniečių ir 86 proc. šiauliečių.
