Seimas po svarstymo antradienį pritarė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektui, kuris numato baudas didiesiems prekybos centrams, imantiems įvairius mokesčius iš prekių tiekėjų.
Po svarstymo už įstatymą balsavo 64 Seimo nariai, prieš - 7, susilaikė 19 parlamentarų. Seimo pirmininkė Irena Degutienė siūlė šį įstatymą priiminėti skubos tvarka, tačiau tam parlamentas nepritarė.
Iš viso Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projekte prekybos centrams nurodoma 11 draudimų, už kurių nesilaikymą galės būti skirtos baudos nuo 1000 iki 400 tūkst. litų.
Draudžiamais veiksmais įstatymo projekte įvardinamas reikalavimas kompensuoti išlaidas, susijusias su naujų parduotuvių įrengimu ar senųjų atnaujinimu, reikalavimas užtikrinti, kad parduodamų prekių kainos bus mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas, reikalavimas įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų, taip pat nurodymas tiekėjams apmokėti dalį prekių pardavimo skatinimo išlaidų, susimokėti už prekių išdėstymą, priimti neparduotas maisto prekes.
Draudimų laikymąsi kontroliuos Konkurencijos taryba.
Didelę rinkos galią turinčiomis mažmeninės prekybos įmonėmis įstatymo projekte apibrėžiamos bendrovės, Lietuvoje valdančios bent 20 ne mažesnio kaip 400 kvadratinių metrų prekybos ploto parduotuvių, ir kurių bendrosios pajamos pastaraisiais finansiniais metais yra ne mažesnės kaip 400 mln. litų.
Šiam įstatymui prieštaraujantis Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys antradienį tikino, kad būtent šis apibrėžimas dominuojančioms mažmeninės prekybos bendrovėms leis išsisukti iš įstatymo priežiūros.
"Ar reikia kokiu nors būdu tramdyti didelę rinkos dalį turinčias įmones? Taip. Ar šis įstatymas tai padarys? Ne. Galima išeiti iš tos priežiūros padarant 399 kvadratinių metrų ploto parduotuves. Apyvartą paslėpti sunkiau, tačiau tą taip pat galima padaryti išskaidant bendrovę", - aiškino K. Daukšys.
Tuo tarpu konservatorius Edmundas Pupinis teigė, kad Seimas vis tiek turi ieškoti priemonių, kaip apriboti nesąžiningus veiksmus rinkoje.
"Įstatymas neveiks. Tik Seimas turės priedangą, kad kažkas padaryta", - jam prieštaravo neseniai į parlamentą patekusi Mišrios Seimo grupės narė Agnė Zuokienė.
Šiuo metu padėtis mažmeninėje prekyboje ir rinkoje yra oligopolinė: 4 dominuojantys prekybos tinklai užima apie 72 proc. mažmeninės prekybos maisto prekėmis rinkos. Šio įstatymo tikslas - apriboti prekybos tinklų derybinę galią, užtikrinti tiekėjų ir prekybos įmonių interesų pusiausvyrą, ginti tiekėjus ir taip sudaryti sąlygas, kad jie galėtų daugiau lėšų skirti investicijoms, naujų produktų kūrimui ir inovacijoms.
