Seimo narys Bronius Bradauskas teigia, kad pagrindiniai pakeitimai yra neleisti išduoti kreditų nakties metu, nepilnamečiams, neblaiviems asmenims. Taip pat sudaryti sąlygas žmonėms per dvi dienas persigalvojus gražinti kreditą ir nemokėti palūkanų.
„Dabar vyrauja norma, kad palūkanos yra 200 proc., o mes siūlome sumažinti iki 75 proc. ir palikti 15 proc. už aptarnavimą“, - teigė B. Bradauskas.
Seimo narys priduria, kad kredito gavėjai ir teikėjai turės pateikti informaciją apie savo pajamas ir taip bus užkertamas kelias išduoti kreditus ir lizingus tiems asmenims, kurie neturi pajamų ir negalės jų grąžinti.
Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacija pritaria siūlymams griežčiau reguliuoti rinką, nes specialiai Seimo sudarytos darbo grupės parengtame įstatymo pakeitimų projekte numatyti pokyčiai kilsteltų visų rinkos dalyvių teikiamų paslaugų kokybę, o tai būtų naudinga vartotojams. Be to, siūlomi pakeitimai gali padėti spręsti vartotojų mokumo ir spontaniškumo skolintis problemas, kurios yra vienos aktualiausių.
Anot Lietuvos vartojimo lizingo ir kredito asociacijos vadovo Viktoro Milkevičiaus, pokyčiai yra reikalingi: „Kalbant apie darbo grupės projektą, svarbiausia yra tai, kad jame pateikiama nemažai atsakingą skolinimą skatinančių nuostatų. Jas patvirtinus verslas nors ir turės iš naujo peržiūrėti savo veiklos strategiją, bet tie pokyčiai visą Lietuvos vartojimo kredito rinką pakels į aukštesnį lygį, kas tiesiogiai bus naudinga vartotojams. Todėl, skirtingai nuo kai kurių rinkos dalyvių išsakytų nuogąstavimų, mes nemanome, kad atsakingą skolinimą įtvirtinantys punktai, pavyzdžiui, griežtesnis klientų mokumo vertinimas taptų iššūkiu skaidriai veikiančioms bendrovėms.“
Būtent į vartotojų mokumo problemą, Seimui pritarus darbo grupės projektui, yra nukreiptas reikalavimas atsakingiau vertinti klientų mokumą bei numatytos didesnės baudos už įstatymo pažeidimus. Asociacijos nuomone, sugriežtintas klientų finansinių galimybių vertinimas yra pagrindinis ir esminis šio įstatymo pakeitimas, kuris gali užkirsti kelią išduoti vartojimo paskolas asmenims, kurie jų nepajėgūs mokėti. Tokiu būdu ženkliai sumažėtų skolininkų ir kiltų mažiau socialinių problemų, kurias sukelia neatsakingas skolinimas. Tuo tarpu spontaniškumo problemą spręstų darbo grupės projekte numatytas dviejų dienų nusiraminimo laikotarpis. Jis reikalingas tam, kad po kredito sutarties sudarymo vartotojas turėtų galimybę persigalvoti ir grąžinti vartojimo paskolą, jeigu jam pasirodytų, kad sprendimas pasiskolinti buvo priimtas neapgalvotai.
„Galiausiai, nepaisant šios rinkos sudėtingumo, po konstruktyvių diskusijų darbo grupėje buvo rastas pusiausvyrą tarp verslo ir vartotojų išlaikantis sprendimas dėl metinės palūkanų normos ir kitų išlaidų mažinimo. Mūsų nuomone, net ir sumažinus metinę palūkanų normą iki 75 proc. bei apribojus visas kitas išlaidas, verslas išlaikys teigiamą balansą, o vartotojas – nepermokės už finansines paslaugas“, – kalba asociacijos vadovas.
Primenama, kad Seime sudaryta darbo grupė vartojimo kredito reglamentavimui tobulinti Vartojimo kredito įstatymo pataisas įregistravo šių metų liepą.
