Ketvirtadienį šias įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas palaikė 68 parlamentarai ir 1 susilaikė.
Šiam įstatymui jau pritarė Vyriausybė, jį toliau svarstys parlamento Užsienio reikalų komitetas (URK). Į plenarinių posėdžių salę pakeitimai turėtų sugrįžti rudens sesijoje.
Pagal dabartinę tvarką nemokamai valstybės ar jos įstaigų valdomose apgyvendinimo vietose užsieniečiai gyventi gali jiems suteiktos laikinosios apsaugos laikotarpiu, kad ir kiek jis truktų, taip pat iki priimant sprendimą tokį statusą suteikti ar atmesti.
Kaip teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), pakeitus įstatymą laikinąją apsaugą įgijusiems ar šio sprendimo laukiantiems užsieniečiams valstybės apmokamas apgyvendinimas iš viso būtų užtikrinamas laikotarpiu iki pusės metų. Jis būtų pradėtas skaičiuoti nuo migrantų prašymo dėl leidimo gyventi Lietuvoje užregistravimo MIGRIS sistemoje.
Po 6 mėnesių migrantų apgyvendinimą galėtų apmokėti nebe valstybė, bet patys įstaigų valdytojai ar naudotojai. Kaip skelbiama, tai užtikrintų, kad valstybės apmokamame būste užsieniečiai galėtų gyventi visą laiką, kol galioja jų laikinosios apsaugos statusas.
Šiuo metu numatyta išimtis, kad laikinąją apsaugą įgijusiems užsieniečiams, kurie siekia būsto nuomos kompensacijos, nereikia deklaruoti turto ar pajamų. Tokia tvarka įtvirtinta nuo Rusijos pradėto karo pradžios išaugus pabėgėlių iš Ukrainos srautui.
Visgi, anot ministerijos, 62,3 proc. visų MIGRIS užregistruotų karo pabėgėlių jau dirba, todėl šios išimties reikėtų atsisakyti ir įpareigoti užsieniečius deklaruoti turtą, įskaitant Lietuvoje gautas pajamas.
Anot įstatymo iniciatorių, nutraukus visos šios ilgalaikės paramos teikimą užsieniečiai geriau integruotųsi į šalies darbo rinką, imtųsi iniciatyvos patys apsirūpinti būstu, kompensacijos būtų taikliau skirstomos lėšų nuomai neturintiems užsieniečiams ir tokiu būdu taupomos biudžeto lėšos.
SADM duomenimis, nemokamo užsieniečių apgyvendinimo išlaidos 2023 m. siekė 1,4 mln. eurų, o pirmuosius tris 2024 m. mėnesius – virš 300 tūkst. eurų. Laikinąją apsaugą turinčių užsieniečių, gaunančių būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją, skaičius nuo 2022 iki 2023 metų išaugo nuo beveik 2,3 tūkst. iki 7,8 tūkst.
Būsto kompensacijoms mokėti 2023 m. panaudota virš 6 mln. eurų valstybės skolintų lėšų, kai 2022 m. šis skaičius siekė beveik 900 tūkst. eurų.
