Seimas pradėjo svarstyti laikinosios tyrimo komisijos rekomendaciją duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn socialdemokratą Vytenį Andriukaitį, socialliberalą Vytautą Kvietkauską ir konservatorių Arvydą Vidžiūną bei kitaip suvaržyti jų laisvę, neskiriant kardomųjų priemonių.
Toks siūlymas užfiksuotas komisijos parengtame ir Seimui pateiktame rezoliucijos projekte.
Prieš pradedant svarstyti siūlymą leisti patraukti tris Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn, Liberalų demokratų frakcijos narys Algimantas Matulevičius paprašė galimybės susipažinti "bent su pačiais charakteringiausiais telefono pokalbiais".
Tačiau generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis pabrėžė, kad pareigūnų įrašyti parlamentarų telefoniniai pokalbiai yra ikiteisminio tyrimo duomenys, todėl viešai neskelbiami, nebent tyrimą atliekantis prokuroras duotų leidimą.
Rezoliucijos projekto svarstymas gali užsitęsti, nes, pristačius komisijos pažymą ir dokumento projektą, Socialdemokratinės koalicijos frakcija ketina prašyti pertraukos, kad apsispręstų, kaip balsuoti.
Panaikinti minėtų politikų asmens neliečiamybę praėjusią savaitę paprašė Generalinė prokuratūra. Remiantis operatyvine informacija ir ikiteisminio tyrimo duomenimis, šie parlamentarai iš "Rubicon group" valdybos pirmininko Andriaus Janukonio galėjo paimti kyšius - atitinkamai 95 tūkst., 20 tūkst. ir 45 tūkst. litų.
Pagal Konstituciją ir Seimo statutą, Seimo nario asmuo neliečiamas. Todėl Generalinei prokuratūrai būtina gauti Seimo sutikimą, kad parlamentarus būtų galima apklausti įtariamaisiais ėmus kyšius.
Generalinės prokuratūros prašymą nagrinėjusi 12 narių tyrimo komisija per tris savo darbo dienas susipažino su G. Jasaičio, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorės Nijolės Frolovos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos viršininko Vaido Skirmanto pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis. Pirmadienio posėdyje buvo išklausyti ir STT vadovo Valentino Junoko paaiškinimai.
Be to, specialioji komisija išklausė V. Andriukaičio, V. Kvietkausko ir A. Vidžiūno parodymus. Pasak komisijos pirmininko Algimanto Salamakino, korupcija įtariami parlamentarai pateiktais dokumentais paneigė Generalinės prokuratūros nurodytus faktus.
Minėti Seimo nariai taip pat pareiškė pageidavimą, kad komisija priimtų sprendimą atimti jų Seimo nario asmens neliečiamybę ir leistų jiems bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis.
"Atsižvelgdama į kiekvieno iš šių Seimo narių pageidavimą, komisija yra įsitikinusi, kad patraukimas baudžiamojon atsakomybėn šiuo atveju sietinas ne vien su teisėsaugos institucijų bei pareigūnų įgaliojimais atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, bet ir su Seimo narių, dėl kurių prašoma duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, procesinių teisių ir garantijų užtikrinimu", - teigiama pažymoje.
Komisija taip pat akcentavo, kad ne visi Generalinės prokuratūros pranešime nurodyti duomenys buvo patvirtinti pateikta medžiaga, be to, pareigūnų paaiškinimuose nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių būtinybę minėtiems Seimo nariams skirti kardomąsias priemones.
Pažymoje siūloma prokuratūrai ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms pagal kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką.
Pažymos projekto nepalaikę komisijos pirmininkas socialdemokratas A. Salamakinas, jo pavaduotojas liberalcentristas Raimondas Šukys ir dar du socialdemokratai Giedrė Purvaneckienė bei Nikolajus Medvedevas pateikė atskirąją nuomonę.
Anot jų, komisijai nebuvo pateikta pakankamai faktinių duomenų, pagrindžiančių Generalinės prokuratūros prašymo teiginius, kad įvardyti Seimo nariai "tiesiogiai pažadėjo, susitarė ir per kelis kartus priėmė iš "Rubicon group" akcininko, UAB "Litesko" valdybų, Šilumos tiekėjų asociacijos tarybos nario A. Janukonio savo naudai įvairaus dydžio pinigų sumų kyšius už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus - Seimo narių įtakojimą Seime svarstant norminių aktų projektus ir priimant norminius aktus".
"Įtarimai grindžiami tik netiesioginiais prieštaringais duomenimis ir prielaidomis, todėl, mūsų nuomone, nėra pakankamo pagrindo leisti patraukti minėtus Seimo narius baudžiamojon atsakomybėn", - teigia keturi parlamentarai.
Kaip teigiama atskirojoje nuomonėje, G. Jasaičio pranešime buvo nurodyta tik būtinybė apklausti tris parlamentarus, tačiau nenurodoma, kad gali būti reikalinga atlikti ir kitokius procesinius veiksmus ar procesines prievartos priemones (kratą, asmens kratą, poėmį, laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą, slaptą sekimą ir kt.). Todėl esą prašymas leisti suvaržyti politikų laisvę, taikant kardomąsias priemones, nepagrįstas.
Keturi Seimo nariai taip pat pabrėžia, kad komisija neįvertino Generalinės prokuratūros prašyme nurodytų parlamentarų galimai padarytų nusikalstamų veikų, jų padarymo aplinkybių ir kitų duomenų, kuriais grindžiami įtarimai. Todėl esą pažymoje nurodytos informacijos ir "abstrakčių faktiniais duomenimis nepagrįstų komisijos vertinimų" Seimo nariams nepakaks, siekiant objektyviai įvertinti įtarimų pagrįstumą.
Be to, komisijos nariai priminė G. Jasaičio teiginį, kad Seimo nariams reiškiami įtarimai gali ir nepasitvirtinti. Tokiu atveju ikiteisminis tyrimas parlamentarų atžvilgiu būtų nutrauktas, nepareiškus kaltinimų teisme, arba būtų pakeista nusikalstamų veikų kvalifikacija. Be to, gali būti keliami tik apkaltos, viešųjų ir privačių interesų nesuderinimo arba tarnybinės etikos pažeidimo klausimai.
"Jeigu paaiškėtų, kad įtarimai buvo nepagrįsti, valstybės politinei sistemai bei valstybės institucijų autoritetui, Seimo nariams, kaip ir kiekvienam piliečiui, būtų padaryta didžiulė moralinė žala, dėl kurios atsakomybę kartu su teisėsaugos institucijų vadovais prisiims visi Seimo nariai, jeigu Seimas pritars komisijos siūlomam sprendimui", - įspėja parlamentarai.
Todėl, anot jų, komisija nepagrįstai ir nemotyvuotai nusprendė siūlyti Seimui duoti sutikimą patraukti baudžiamojon atsakomybėn V. Andriukaitį, V. Kvietkauską ir A. Vidžiūną.
Seimo posėdyje vyksiančioje diskusijoje dėl rezoliucijos projekto galės dalyvauti komisijos pranešėjas, kyšių ėmimu įtariami Seimo nariai ir ne daugiau kaip po du parlamentarus, pasisakančius "už" ir "prieš".
Rezoliucijos projektas galės būti priimtas, jei už jį balsuos daugiau kaip pusė visų Seimo narių, t.y. bent 71 parlamentaras.
ELTA
