Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Šilumos ūkio įstatymo pataisas: už balsavo 86, prieš – vienintelis „tvarkietis“ Juozas Imbrasas, o susilaikė 15 parlamentarų.
„Biokuro ir kitų energijos išteklių prekybos sėkmė centralizuotoje skaitmeninėje sistemoje leidžia tikėtis, jog skaidri ir atvira prekyba leis sumažinti šilumos energijos kainą galutiniam vartotojui, supaprastins pirkimo procedūras“, – sako Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys.
Tačiau Seimas nesutiko, kad reguliuojami būtų ir gamintojai, didelėse jėgainėse pagaminantys daugiau kaip 100 GWh šilumos.
Parlamentarai atmetė Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymą išplėsti sąrašą nepriklausomų šilumos gamintojų, kuriems būtų privaloma gamybos kainodara. Prieš balsavimą jis siūlė „pagalvoti apie vartotojų interesus“, bet Seimas pataisą atmetė.
Pasak J. Razmos, pataisa būtų leidusi Vilniaus gyventojams sutaupyti apie 3 mln. eurų. Jo teigimu, reguliuojamais vartotojais papildomai būtų tapusios vos 8 jėgainės: „Jeigu jos būtų reguliuojamos, vartotojas išloštų, o Kainų komisija nepervargtų, pasižiūrėdama dar 8 jėgainių kainas“.
V. Poderys prognozavo, kad priėmus tokią pataisą, reguliuojami būtų net tie gamintai, kurie valdo mažiau kaip 5 proc. rinkos: „Tai sistemiškai neteisinga – pradėti reguliuoti rinkos dalyvį, kai jis net neužima 5 proc. rinkos“.
Dabar reguliuojami tik gamintojai, kurie pagamina daugiau kaip trečdalį šilumos per metus.
