Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) pagrūmojo pirštu, jog nėra pakankamai informuojamas apie tarptautinių operacijų planavimą, tačiau atmetė liberalo Algio Kašėtos pasiūlymą, kuriuo Seimas kiekvienais metais tvirtintų, kiek karių ir į kokias tarptautines operacijas būtų siunčiami.
A.Kašėtos siūlymu buvo siekiama stiprinti parlamento vaidmenį kontroliuojant tarptautinių operacijų planavimą karštuosiuose pasaulio taškuose - esą dabar Seimas apie Krašto apsaugos ministerijos (KAM) veiksmus bei įvairius pasižadėjimus, dalijamus tarptautiniams partneriams, sužino post factum.
Nors liberalo pasiūlymas buvo atmestas, tačiau dauguma komiteto narių pripažino egzistuojant problemą.
"Per pastaruosius metus pastebėta tendencija, kad nacionalinio saugumo klausimais darbas vyksta tarp Prezidentūros ir ministerijos ar kitų saugumo padalinių. Mes, Seimas, liekam nuošaly. Logiškai iškyla klausimas, ar mes apskritai reikalingi. Kai važiuojam pas rinkėjus, tai dėl pinigų aiškinamės, žinoma, mes", - posėdyje kalbėjo NSGK pirmininkas Algimantas Matulevičius.
Pasak jo, jeigu ministerija skrupulingai informuotų komitetą apie savo planus, tuomet nereikėtų nė diskutuoti, kaip stiprinti parlamentinę tarptautinių operacijų planavimo kontrolę.
"Gerai, kad A.Kašėta iškėlė šitą problemą, dar geriau bus, jei Algis atsiimtų savo nutarimą ir mes kažkaip įformintume, kad parlamentinė kontrolė tikrai reikalinga ir prieš siunčiant į misiją mūsų karius ministras tikrai turėtų mus informuot . Ne po to, ne per televiziją turėtume gaut informaciją", - kalbėjo liberalcentristas Vytautas Bogušis.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas diplomatiškai kolegoms aiškino, kad toks A.Kašėtos siūlomas ministerijos ir Seimo bendravimo formalizmas nebūtų nei veiksmingas, nei naudingas ir pasiūlė per kiekvieną sesiją surengti susitikimą, kuriame būtų išdėstoma visa būtina informacija.
Už pasiūlymą vienintelis balsavęs A.Kašėta buvo nustebęs, jog kiti Seimo nariai problemą mato, bet nepritaria jo pasiūlymui.
"Jeigu norim stiprint parlamentinį vaidmenį, tai suraskim sprendimus būtent parlamente. (...) Nes kai pradės vežt cinkuotus grabus, tai savaitės bėgy skubos tvarka bus priimtas per vieną dieną koks nors Seimo analogiškas nutarimas. Bet tada bus graudus juokas", - prieš balsavimą komitete seimūnus vis dar agitavo A.Kašėta.
Seimas ir iki šiol tvirtino Lietuvos karinių vienetų dalyvavimą kolektyvinės gynybos operacijose kitų valstybių teritorijose, tačiau šiemet birželį parlamentarai priėmė nutarimą, kuriuo karių dalyvavimą tarptautinėse misijose sankcionavo iki 2010 metų pabaigos.
Tai reiškia, kad, remdamasi šiuo nutarimu, KAM neprivalo atsiklausti Seimo valios kiekvienu konkrečiu atveju, o tik privalo įtilpti į Seimo nustatytus rėmus - maksimalus karių ir civilių tarnautojų skaičius, galintis dalyvauti tarptautinėse operacijose Balkanų, Centrinės ir Pietų Azijos, Pietų Kaukazo bei Persijos įlankos regionuose, turi būti ne daugiau nei 420.
Tačiau Seimo NSGK nariai kažkodėl nustebo, kai KAM pasinaudojo šia nuostata ir, neatsiklaususi komiteto, į Iraką po trijų mėnesių pertraukos išsiuntė 40-ties karių kovinį būrį LITCON-10.
Krašto apsaugos ministro patarėja viešiesiems ryšiams Rūta Apeikytė tuomet BNS aiškino, kad nėra nusistovėjusios praktikos, jog NSGK informuojamas apie veiksmus, kurie iš esmės nekeičia situacijos.
"Yra nusistovėjusi praktika, jog su NSGK aktyvesnės diskusijos vyksta tais atvejais, kai pradedamos naujos operacijos, didinamas karių skaičius regione ar nutariama baigti operaciją. Šiuo atveju jokios didesnės kaitos nėra, Lietuva kaip tik pasiuntė mažesnį karių skaičių", - BNS sakė R.Apeikytė.
Iš misijos Irake rugpjūčio pradžioje grįžus LITCON-9 būriui, Lietuvos karinis dalyvavimas ten buvo tapęs veikiau simboliniu - Irake buvo likę tarnauti devyni lietuviai karininkai.
Misijoje Irake Lietuva dalyvauja nuo 2003 metų.
