Seimas antradienį, ilgai diskutavęs, po svarstymo pritarė Atominės elektrinės įstatymo pakeitimo projektui.
(Papildyta 13:54 val.) Balsavo 122 Seimo nariai. Už balsavo 72, prieš 18, susilaikė 32 parlamentarai.
Kalbėdamas po įstatymo projekto svarstymo Seimo narys Julius Veselka sakė, kad tai esąs „šansas Lietuvai išlikti branduolinės energetikos valstybe“, o naujoji elektrinė ateityje atneš Lietuvai daug naudos.
Tuo metu Birutė Vėsaitė pareiškė, kad atominė elektrinė yra rizikingas projektas. „Jeigu būtų einama žaliosios energetikos keliu, būtų sukurta daugiau darbo vietų. <...> Energetinis saugumas negali būti atsiejamas nuo ekonominio saugumo“, – sakė ji, teigdama, kad žmonės neįpirks brangios elektros energijos.
Tačiau Seimo nariai balsavo už tai, kad iki įstatymo priėmimo turės būti pateiktas antikorupcinis šio įstatymo projekto įvertinimas.
(Papildyta 13:37 val.) Užsitęsus diskusijoms, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasiūlė parlamentarams balsuojant pratęsti atominės energetikos klausimų svarstymą, o kitus darbotvarkės klausimus atidėti. Parlamentarai tokiam pasiūlymui pritarė. Šiuo metu svarstomi parlamentarų pasiūlymai, ką įtraukti į vadinamųjų energetinių įstatymų projektų paketą.
Lietuva verčiama prasiskolinti?
Liberalų ir centro sąjungos vadovas Algis Čaplikas, kalbėdamas frakcijos vardu teigė, kad „reikalauti iš vyriausybės atsakyti, kas bus po dešimties metų“ negalima.
„Bėda, kad mes visus savo svarbiausius sprendimus orientuojame pagal rinkėjų logiką“, – sakė jis pabrėždamas, kad daugelis kalbančiųjų diskusijoje ir tie, kurie neseniai prabilo apie referendumą, „dirba artėjantiems rinkimams, tikėdamiesi gauti balsų“.
Valdemaras Valiūnas pavadino atominės energetikos projektų paketą ne visos Lietuvos, o valdžios ir „Hitachi“ verslo projektu. Anot jo, „Lietuva priverčiama prasiskolinti, paskui už skolas bus paimami visi turtai“, o finansiškai projektas esąs neparengtas.
Vyriausybė turės atsiklausti piliečių dėl VAE statybos?
Parlamentaro Kęstučio Daukšio teigimu, „baimės įvarė tragedijos Fukušimoje ir Černobilyje“. Anot jo, valstybė, norinti įgyvendinti didelį projektą, turi atsiklausti piliečių, ar jie to nori. Kitas dalykas – ekonominė nauda.
Jo teigimu, pasibaigus projektavimo etapui, vyriausybė turėtų sugrįžti į Seimą ir dar kartą pasiklausti, ar statome atominę elektrinę. Jis taip pat pageidavo, kad būtų gautas patikinimas įtraukti naująją elektrinę į europinius tinklus, nes antraip Lietuva vis tiek liks priklausoma nuo Rusijos.
Seimo narys Arvydas Anušauskas teigė, kad informacijos apie projektą dabar pateikta pakankamai ir kvietė skaičiuoti, kiek sumokame tiekėjui monopolininkui.
Frakcijos vardu kalbėdamas Liberalų sąjūdžio atstovas Eligijus Masiulis, pabrėžęs, kad jie laikosi pozicijos, jog Lietuva turi išlikti atominės energijos šalimi, sakė:
„Jeigu mes neužtikrinsime atominės elektros plėtros, nepasiūlydami nieko naujo <...> vėliau prasidės kaltųjų paieškos, kodėl kainos auga“. Jo teigimu, jokie privatūs akcininkai neinvestuos savo pinigų, jeigu projektas bus ekonomiškai nenaudingas.
(Papildyta 12:51 val.) E. Klumbys: Europos Komisija Visagino AE nerems
Seimo narys Kazimieras Uoka priminė, kad vokiečiai perėjo prie „žaliosios energetikos“, ir ji anaiptol nesanti brangesnė.
„Keturis trilijonus litų galima paimti Lietuvos teritorijoje naudojantis vokiečių technologijomis. <...> O mes, užuot nagrinėję šį pavyzdį, nusiritome iki to, kad atominę elektrinę stato viena partija. Tai nuosmukis.“ Pareiškęs, kad Lietuvos pasirinktas branduolinis reaktorius yra bandomasis, kaip ir kaimyninėse šalyse statomi, jis kvietė pamąstyti apie atsakomybę.
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius diskusijoje Seime teigė, kad „Lietuvos energetikoje yra labai daug problemų ir jas reikia spręsti“, bet tai esą nereiškia, kad jeigu šiandien sprendžiame elektros energijos klausimus, nebus sprendžiami ir kiti.
„Galime turėti dujomis varomas elektrines, galime turėti vėjo, nors vėjas kartais pučia, kartais nepučia, galime turėti biomasę, biokurą“, bet elektros kaina, jo teigimu, esą būtų didesnė už branduolinės elektros energijos kainą. „Kitos tokios galimybės nukirsti energetinės nepriklausomybės saitus Lietuva gali ir neturėti“, – teigė jis.
Egidijus Klumbys, kalbėdamas Seimo plenariniame posėdyje, priekaištavo, kad konservatoriai svarbų ir didelį, tačiau daug abejonių keliantį projektą teikia kadencijai artėjant į pabaigą. Jis teigė turintis vilčių, kad po kelių mėnesių susiformavusi naujoji dauguma dar galės koreguoti šios kadencijos Seimo priimtus sprendimus. Jis sakė, kad A. Ažubalis neteisus sakydamas, jog ES palaiko Lietuvos siekius statyti naują atominę elektrinę.
E. Klumbys sakė: „Europos Komisija nepalaiko branduolinės energetikos plėtros Europoje ir neteikia tam finansinės paramos.“
„Mes dalyvaujame labai negražioje aferoje, ir aš prašau – pagalvokime prieš balsuodami už šią aferą“, – teigė E . Klumbys.
Anot parlamentaro Žilvino Šilgalio, „tokio pobūdžio projektai sukeltų mažiau diskusijų, jeigu tai būtų ne bandymas įbauginti, o ekonominiai argumentai“. Jo teigimu, stumiant atominės energijos projektus liko nepadaryti kiti darbai, kuriuos turėjo padaryti Energetikos ministerija.
„Vietoje argumentų naudojamas nuoseklus spaudimas, naudojantis ir Seimo tribūna. <...> Prezidentė metiniame pranešime irgi sako: „Jeigu nepritarsite atominės energetikos projektams, tai apie ministrų postus net nesvajokite“, – sakė Ž. Šilgalis. Jis taip pat sakė, kad Lietuva, jo nuomone, turėtų orientuotis į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą.
„Šiandien geriausias sprendimas būtų ne atmesti, bet grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti ir atsakyti į tuos klausimus, į kuriuos dar neatsakyta. Tai būtų išmintingiausias sprendimas“, – sakė Ž. Šilgalis. Socialdemokratas Algirdas Butkevičius Seimo plenariniame posėdyje sakė, kad jie nori ekonominio projektų pagrindimo. Taip pat jis klausė, kiek papildomai kainuos jėgainės saugumo užtikrinimas.
„Mes pasisakome už atominę energetiką, bet ar kai kurie politikai domėjosi, kuo skiriasi šitas reaktorius, kurio užsakymų jau nėra?“ – sakė parlamentaras, aiškindamas, kodėl Lietuvai „Hitachi“ siūlomas reaktorius yra nesaugus ir primindamas, kas atsitiko Fukušimoje bei dėl šių priežasčių keliamus papildomus reikalavimus reaktoriaus saugumui užtikrinti.
Seimo narys Vidmantas Žiemelis diskusijoje sakė pasigedęs dokumentuose konsultantų atsakomybės. Jis klausė, ar Lietuvai siūlomi reaktoriai yra atestuoti pagal ES reikalavimus.
Seimo narys Valentinas Mazuronis, kalbėdamas frakcijos vardu, sakė, kad jie pasisako už atominės energetikos plėtpjimą Lietuvoje. „Bet mes už tai, kad tie projektai būtų naudingi Lietuvos valstybei, ir kad projektai, kurie užtraukia visiems gyventojams milijardines paskolas, turi turėti piliečių pritarimą“, – sakė jis, ragindamas atsižvelgti į Lietuvos gyventojų nuomonę.
Jo teigimu, „duoti startą šiam procesui būtų neatsakinga, ypač negavus Lietuvos piliečių patvirtinimo, ar jie sutinka mokėti pinigus“, Tvarkos ir teisingumo frakcija negali.
(Papildyta 12:12 val.) Abejojama dėl „atominė saulės“ teikiamos naudos
Frakcijos vardu kalbėdamas konservatorius Jurgis Razma sakė, kad nelaimė Japonijoje turėjo emocinės įtakos žmonių nuotaikoms, tačiau objektyviai esą viskas pasikeitė „tik į gerąją pusę“, nes neatsirado jokio naujo energijos šaltinio, galinčio pakeisti atominę energiją. Jis sakė, kad „jeigu mes kūrensime savo netobulas elektrines, žmonės už elektrą mokės brangiau“. Jis tvirtino, kad bus sukurta daug darbo vietų, o Visaginas bus gyvybingas miestas.
„Nenorėkime, kad Estija ir Latvija priimtų sprendimus anksčiau už mus“, – teigė J. Razma, atsakydamas oponentams, pasigedusiems mūsų kaimynų apsisprendimo.
Parlamentaras Jonas Šimėnas teigė, kad „atominė elektrinė – nei nauja, nei progresyvu“.
„Energetiką kiekviena šalis kuria pagal savo nuosavus išteklius ir stengiasi kaip galima daugiau eksportuoti, o visa mūsų energetika kuriama importuojamo iškastinio kuro pagrindu“, – sakė jis ir kvietė nesupriešinti atominės energetikos su atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra.
„Jeigu turime savo išteklius ir jų nenaudojame, kuriame nesaugią energetiką“, – pabrėžė J. Šimėnas.
Parlamentarė Rima Baškienė diskusijoje sakė: „Kodėl mes nenorime girdėti specialistų, kurie sako, kad tokia elektrinė Lietuvai yra per didelė našta?“
Ji klausė, kodėl mums tinka reaktorius, kurių kiti atsisako, bei pabrėžė, kad tiek daug abejonių keliantys klausimai, tarp jų ir atominės jėgainės saugumas, turėtų būti svarstomi giliau.
„Ar mūsų valstybei nėra svarbi žmonių nuomonė? <...> O jeigu bus surinkti parašai dėl referendumo, ar vėl mums nebus svarbi žmonių nuomonė?“ – sakė ji, kviesdama „nesišildyti po abejotina atomine saule“.
J.Veselka: į ES būtų priėmę ir su Ignalinos AE
Seimo nario Juliaus Veselkos teigimu, „mes galėjome leisti Ignalinai (IAE) dirbti, mus būtų priėmę į ES su visom „ignalinom“.
Jis sakė, kad tolimesnėje ateityje Visagino AE gamins konkurencingą elektros energiją, bet „bus bėda pirmi penki–dešimt metų. Kaštai bus brangesni. Bet manau, kad valdžioje po tiek metų nebeliks „fobų“. Dėl to esą bus paprasčiau susitarti dėl jėgainės galios ir elektros pardavimo.
Parlamentaras Gintaras Songaila projektą pavadino menkai ekomonimiškai pagrįstu ir veikiausiai nesaugiu.
„Tavo valia, Seimo nary. Lietuvos piliečiai greičiausiai bus palikti prie paskolintų milijardų geldos“, – sakė jis.
Anot G. Songailos, jis pasigedo skaičiavimų, kiek kainuos elektros energija pastačius suskystintų dujų terminalą, įskaičiavus biokuro naudojimo perspektyvą, kitas „žaliąsias alternatyvas“ bei kitus projektus. Jis sakė abejojantis ilgalaikio šalies saugumo užtikrinimo ir energetinės nepriklausomybės pastačius Visagino AE galimybe.
Todėl, sakė jis, atsakingas politikas neturėtų daryti sprendimo, kuris turės įtakos kelioms gyventojų kartoms.
A. Ažubalis: ES remia Visagino AE
Parlamentaras Audronius Ažubalis Visagino AE pavadino nacionalinės ir regioninės svarbos projektu, kurį „besąlygiškai remia ES“.
Anot jo, Visagino AE projektas „tai Lietuvos šansas, kuris nulems visų Baltijos šalių regiono energetinę ateitį“. Jo teigimu, jeigu dabar sustabdytume projektą, nukentėtų visas regionas bei mūsų bendradarbiavimas su Estija ir Lenkija. Jis taip pat kėlė Lietuvos patikimumo prieš partnerius klausimą.
„Projektas atitinka visus branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartus“, – tvirtino A. Ažubalis, teigdamas, kad kalbos apie projekto nesaugumą yra „nieko vertos“.
Svarstant atominės elektrinės įstatymo projektą, salėje buvo pasirodę žmonių su plakatais, kuriuos Seimo pirmininkė Irena Degutienė paprašė palikti posėdžių salę.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė plenariniame posėdyje informavo, kad Audito komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą. Ji teigė, kad kai kurias projekto nuostatas reikia tikslinti. Ji atkreipė dėmesį, kad nenurodyta, kam bus taikoma pelno mokesčio išimtis, kad dėl kai kurių nuostatų bendrovė nebus suinteresuota mažinti kaštus.
L. Graužinienė taip pat sakė, kad kai kurios Koncesijos sutarties ir įstatymo nuostatos gali kelti taikymo problemų ir siūlė suvienodinti teisinį reglamentavimą.
Ji teigė, kad Audito komitetas priėmė sprendimą patobulintą įstatymo projektą teikti iš naujo po to, kai bus priimtas sprendimas nerengti referendumo arba, jeigu referendumas bus rengiamas – atsižvelgiant į referendumo rezultatus.
Kiti Seimo komitetai pastabų turėjo mažiau. Parlamentaras Vitas Matuzas sakė, kad Biudžeto ir finansų komitetas įstatymo projektui pritarė. Parlamentaras Stasys Šedbaras informavo, kad įstatymo projektui iš esmės pritarė, tačiau pasiūlė tobulinti ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Tuo metu Rokas Žilinskas, Atominės energetikos komisijos vadovas, Seimo posėdyje sakė, kad komisija nepritarė įstatymo projektui.
Naujos darbo vietos ar valstybės bankroto rizika?
Diskusijose dalyvavę Seimo nariai vardijo argumentus „už“ ir „prieš“ naujos atominės elektrinės statybą.
„Su investicijomis ateina technologijos, šitas projektas gali turėti didelę sinergiją, kuri pagelbės Lietuvos ekonomikai. Šitas projektas kurs darbo vietas. Bus kuriamos aukštosios technologijos“, – argumentus „už“ dėstė Kęstutis Masiulis.
Rimantas Dagys pabrėžęs, kad kalbės kaip Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, sakė, kad „mes pamirštame, kad tai yra didžiulė investicija į šalies ūkį“.
„Prie jų kuriasi visa infrastruktūra aukštos technologijos darbo vietų, investicijos kuria didelę pridėtinę vertę kuriančias darbo vietas“, – sakė R. Dagys.
Anot Seimo nario Mindaugo Basčio, visi suprantame, kad atominė energetika gali būti konkurencinga. Tačiau, jo teigimu, norint įsigilinti į visus dokumentus, reikia daugiau laiko.
„Laiko, kad galėtume įsigilinti į Koncesijos sutartį ir tvirtai pasakyti, jog mes už šitą projektą, yra per mažai. Valstybė prisiima per daug atsakomybės, visi mokesčių mokėtojai prisiima visą atsakomybę. Tai labiausiai mane jaudina, jeigu pasirodytų, kad projektas yra nesėkmingas“, – sakė jis. M. Bastys pabrėžė, kad kitos valstybės, kurios žada dalyvauti projekte neprisiima jokios atsakomybės.
„Tai, kaip yra parengta Koncesijos sutartis, manau, įeis į valstybės istoriją kaip viena pačių nesėkmingiausių sutarčių“, – sakė parlamentaras.
Tuo metu socialdemokratas Vytenis Andriukaitis pasiūlė pasiskaityti, ką apie atominės elektrinės gaminamos elektros energijos kaštus rašo ekonomistas Raimondas Kuodis bei tartis dėl naujos jėgainės statybos su ES šalimis, kad darbo vietos būtų kuriamos ES, kad būtų gauta daugiau Paramos iš struktūrinių fondų.
„Tai bus „Williams“ ne kvadratu, o kubu“, – pabrėžė jis, sakydamas, kad galbūt reikėtų svarstyti, gal užtektų dviejų naujų jėgainių greta Lietuvos, o ne Lietuvoje.
Frakcijos vardu kalbėdama socialdemokratė Birutė Vėsaitė pabrėžė, kad projektą „reikia koordinuoti su visomis Baltijos valstybėmis, kad neišvarytume visų Lietuvos šeimų į užsienį“.
Ji neatmetė, kad gali būti panaudota esama Visagine struktūra. Tačiau B. Vėsaitė sakė, kad pažangios pasaulio šalys eina „energetinės revoliucijos ir žaliosios energetikos keliu“.
„Projektas yra pernelyg brangus ir rizikingas toliai mažai šaliai kaip Lietuva. Verdančio vandens reaktorius yra vakarykštės dienos technologija, ir jo saugumui užtikrinti reikia daugiau lėšų negu jūs apskaičiavote“, – sakė ji, kreipdamasi į palaikančiuosius projektą. B. Vėsaitė taip pat abejojo ekonominiu Visagino AE projekto gyvybingumu, primindama, kad trūksta lėšų ir Ignalinos AE uždarymui.
Ji klausė, kodėl iš pradžių nebuvo pasirašyta sutartis su partneriais Latvija ir Estija. Ji Taip pat teigė, kad jeigu toks didelis reaktorius užgestų, problemų užtikrinant rezervinę galią turėtų visos trys Baltijos šalys.
„Jeigu jūs išeitumėte į gatvę ir paklaustumėte žmonių, jie pasakytų, kad jiems svarbiau yra šilumos kaina“, – sakė ji, teigdama, kad pastačius daugiau kogeneracinių elektrinių būtų galima išspręsti dalį problemų, tarp jų ir šilumos kaštų.
Saulius Stoma teigė, kad reikia įvertinti riziką, nes „per daug yra kintamųjų, kurių mes nežinome“.
„Jeigu nepavyks, tai bus didžiulis smūgis Lietuvos finansams, kuris gali atvesti net iki valstybės bankroto“, – neatmetė jis, kviesdamas pateikti tvirtus argumentus, kurie paneigtų abejones.
Algimantas Dumbrava, pabrėžęs, kad Ignalinos ir Zarasų krašto žmonės pritaria naujos jėgainės statybai, tačiau nerimą kelia Ignalinos AE uždarymo problemos. Vis dėlto jis sakė tikintis,e pastatyti pakankamai saugią jėgainę. Jis kvietė šio regiono gyventojams palikti tokias pačias lengvatas, kokias jie turėjo veikiant Ignalinos AE.
