Už tai numatantį įstatymo projektą balsavo 85, prieš – 3, susilaikė 14 parlamentarų. Įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2026 metų.
Nors dar praėjusiais metais Krašto apsaugos ministerija (KAM) parengė siūlymą, numatantį alternatyvius tarnybos būdus aukštosiose mokyklose besimokantiems studentams, šiai idėjai itin prieštaravo švietimo bendruomenė ir kai kurių jaunimo organizacijų atstovai. Dėl šios priežasties pakoreguotame įstatymo projekte atsisakyta idėjos į šauktinių sąrašus įtraukti dabar besimokančius studentus ir nuspręsta šaukti jaunuolius iš karto pabaigus mokyklą.
Apie šaukimą jie sužinotų dar būdami 17 metų, kai jiems būtų atlikta sveikatos patikra. Gavę šaukimą jaunuoliai į aukštąsias mokyklas negalėtų stoti tol, kol neatliktų karinės tarnybos. Būsimų septyniolikmečių sveikata būtų tikrinima dar 2025 m., o nuo 2026 m. įsigaliojus šaukimo reformai, pastarieji jau galėtų būti įtraukti į prievolininkų sąrašus. Jaunuoliai, kurie dėl sveikatos problemų šaukiami nebūtų, galėtų stoti į aukštąsias mokyklas.
Kitaip nei anksčiau, karo prievolės įstatymo pakeitimo pakete taip pat numatoma, kad tarnybai būtų šaukiami 18–22 metų jaunuoliai. Pagal dabar galiojančią tvarką šaukimo amžius yra 18–23 metai.
Dar viena naujovė yra tarnybos laiko diferencijavimas – į privalomąją pradinę karo tarnybą prievolininkai būtų kviečiami 9 mėnesių periodui, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės poreikius, tarnybos laikotarpis galėtų būti sutrumpinamas iki 6 mėnesių. Tie jaunuoliai, kurie yra pabaigę aukštąsias mokyklas ir įgiję specialybes, kurių kariuomenėje trūksta ar kurių kariuomenė nerengia, pvz. aviacijos, avionikos specialistai, inžinieriai, medikai bus kviečiami į tarnybą 3 mėnesiams, per kuriuos įgis reikiamą bazinį karinį parengimą. Siekiama, į kariuomenę pritraukti daugiau specialistų, kurie po tarnybos būtų aktyviojo rezervo dalimi tam, kad ištikus krizei, specialių žinių turintys kariai galėtų efektyviai prisidėti prie užduočių vykdymo.
Nuomonės išsiskyrė
„Valstiečių“ frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas teigė, kad frakcija susilaikė dėl pataisų, nes mano, kad šaukimo išplėtimas ir visuotinis šaukimas yra per ankstyvi, juoba, kad Lietuva krašto apsaugoje vykdo daug kitų brangių projektų. Anot jo, apie visuotinį šaukimą reikėtų kalbėti po penkerių–dešimties metų.
Konservatorius Paulius Saudargas tvirtino, kad pakeitimai būtini, jie yra subalansuoti, o numatytos išimtys – korektiškos.
„Neplečiant šito rezervo, nesuprantu, kaip mes galime ką nors atgrasyti“, – pabrėžė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nauja įstatymo redakcija leidžia derinti profesionalę kariuomenę su šaukimu.
„Vienas iš svarbiausių dalykų šiame įstatyme yra tai, kad turime principą, kuris galioja visiems, nesvarbu, iš kokios šeimos tu kilęs, nesvarbu, kas tavo tėvai, nesvarbu, kas tu esi, tau galioja ta pati pareiga. Ir, tiesą sakant, tose visuomenėse, kur tai taikoma, tai yra labai labai puiki mokykla jaunuoliams, puikus socialinis liftas, kaip žinome iš Izraelio pavyzdžio, tai dar puikus ir modernios ekonomikos pagrindas“, – sakė ji.