Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos iniciatyva Seimas imasi keisti nuo sausio įsigalioti turintį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Seimas po pateikimo antradienį pritarė konservatyviam projektui, kuris numato riboti sukuriamų embrionų skaičių iki trijų bei drausti šaldymą.
Jam tuo pat metu registruotas tų pačių „valstiečių“ siūlymas atsisakyti pirminiame variante esamų ribojimų dėl embrionų skaičiaus ir šaldymo, kartu numatant įpareigojimą neribotai saugoti nepanaudotus embrionus.
Iš pradžių pasiūlymas švelninti projekto nuostatas bus svarstomas Seimo Sveikatos reikalų komitete – jis gali būti inkorporuotas į projektą, bet komiteto nariai gali tam ir nepritarti.
„Mes neribojame skaičiaus embrionų, mes suteikiame didesnę galimybę pasirinkti nevaisingoms poroms ir medikams, kokį jie kelią renkasi – ar šaldytų kiaušialąsčių, ar embrionų, bet aiškiai fiksuojame - draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą embrioną“, – sakė projektą pristatęs LVŽS frakcijos atstovas Povilas Urbšys.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionų demokratų frakcijos atstovas Andrius Kubilius siūlė „valstiečiams“ stabdyti projekto pateikimą į jį iškart įrašant naująją nuostatą, leidžiančią embrionų šaldymą, užuot palikus ateities svarstymams.
„Gerai, kad to sveiko proto šiek tiek daugiau atsirado ir jūs kai kurias nuostatas keičiate, bet ar nemanote, kad būtų geriausia nebaigti pateikimo procedūros, o jūs peržiūrėtumėt savo projektą, įtrauktumėt tas pataisas, kurias šį rytą įregistravote. Ar nemanote, kad būtų naudingiau atsiimti, su visais specialistais išdiskutuot, ir jei liks kokių abejonių, teikti pataisas, o ne iš pradžių teikti, sukelti audrą, o po to sakyti, mes tik norėjom dialogo“, – sakė A.Kubilius.
P.Urbšys į tai atsakė, kad pakeitimus reikia priimti iki įstatymo įsigaliojimo sausį, kad nekiltų daugiau painiavos. „Šis įstatymas labai jautrus ir jis įsigalioja nuo sausio pirmos dienos, ir jei mes nepriimsime pataisų iki sausio pirmos dienos, įnešime dar didesnę sumaištį“, – sakė parlamentaras.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys pasisakė esantis prieš „valstiečių“ kompromisiniu vadinamą variantą. „Mokslo prasme gyvybės atsiradimo klausimais nėra diskusijų jokių, jei mes leidžiam ja manipuliuoti, leidžiam šaldyti, leidžiam eksportuoti, leidžiam su ja eksperimentuoti, tai mūsų balsavimo rezultatas, po to kelias eutanazijai ir visiems kitiems“, – kalbėjo už konservatyvų pagalbinio apvaisinimo reguliavimą nuolat pasisakantis politikas.
Svarstymas nukeltas
Projektui antradienį pritarus po pateikimo, toliau jį svarstys Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Pataisomis siūlomi pakeitimai rugsėjį po prezidentės veto priimtam liberaliam Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, kuris turi įsigalioti sausį.
Už projektą balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 22, susilaikė 20 parlamentarų. Už projektą balsavo visai LVŽS frakcija, išskyrus susilaikiusį Bronislovą Matelį, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija, pusė balsavime dalyvavusių konservatorių, dalis „tvarkiečių“. Prieš buvo ir susilaikė socialdemokratai ir liberalai.
Iš pradžių „valstiečiai“ siūlė įstatyme neleisti embrionų šaldymo, argumentuodami tuo, jog embrionas jau yra žmogaus gyvybė. Jie siūlė leisti tik kiaušialąsčių šaldymą. Kritikai sako, kad šie siūlymai apsunkina pagalbinio apvaisinimo procedūrą ir sukelia papildomas rizikas.
Kilus ažiotažui, LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis antradienį prieš pateikimą įregistravo projektui siūlymą – juo atsisakoma draudimo šaldyti embrionus pagalbinio apvaisinimo procedūrose, bet siūloma, kad nepanaudoti embrionai būtų saugomi amžinai.
Projekte lieka kitos nuostatos, kurios draudžia embrionų naikinimą, išvežimą ir atlygintiną lytinių ląstelių donorystę.
Antradienį prie Seimo maždaug 30 žmonių piketavo prieš embrionų šaldymą, o popiet prie parlamento akciją surengė liberaliojo varianto šalininkai, kurie pasisako, jog įstatymas nebūtų keičiamas.
Projektą dėl embrionų šaldymo registravo 57 Seimo nariai – didžioji dalis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos, taip pat keli konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai. Tarp teikėjų yra ir „valstiečių“ deleguotas paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Šioms pataisoms pasipriešino dalis akušerių ir ginekologų, ragindami leisti įsigalioti jau priimtam liberalesniam pagalbinio apvaisinimo variantui. Medikų viešai paskelbtame pareiškime teigiama, kad embriono apsauga argumentuojamos pataisos sukels problemų nevaisingoms poroms ir kai kuriais atvejais neleis susilaukti sveikų palikuonių. Tokią poziciją viešu laišku išsakė ir apie trisdešimt pacientams atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų.
Teikėjai aiškinamajame rašte tvirtina, jog nuo sausio įsigalioti turintis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas „neužtikrina adekvačios embriono apsaugos, sukuria prielaidas neterminuotam embrionų saugojimui užšaldžius bei tokių embrionų sunaikinimui“, neužtikrina vaiko teisės žinoti savo tėvus.
Projektu siūlyta nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo metu būtų sukuriama tiek embrionų, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, bet ne daugiau trijų, kad būtų išvengta pakartotinio moters stimuliavimo hormonais, iniciatoriai siūlo šaldyti kiaušialąstes. Pagal naująjį valstiečių siūlomą variantą, kaip teigė R.Karbauskis sukuriamų embrionų skaičius nebus ribojamas, bet jie turės būti saugomi neterminuotai.
Seimas birželį jau buvo priėmęs Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, kuriame numatė, kad atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą embrionų galėtų būti sukuriama tiek, kiek vienu metu jų bus perkelta į moters organizmą, o sukurtų embrionų skaičius negalėtų viršyti trijų. Tokio reglamentavimo šalininkai teigė norintys užkirsti kelią situacijai, kai nepanaudotų embrionai būtų naikinami.
Prezidentė įstatymą vetavo, teigdama, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Anot prezidentės, tai kelia riziką tiek moters, tiek vaiko sveikatai.
Rugsėjį parlamentarai pritarė D.Grybauskaitės veto šiam įstatymui ir nuo sausio įsigalioti turinčiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad sukuriamų embrionų skaičius neribojamas, leidžiama lytinių ląstelių donorystė ir embriono išankstinė diagnostika.
