Seimas priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad sraigtasparnį į Sudaną 2001 metų vasarą eksportavusi bendrovė "Avia Baltika" nepažeidė tuometinių Lietuvos įstatymų, tačiau toks eksportas prieštaravo Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Tautų (JT) Sudanui taikomoms sankcijoms.
Nutarimo projektą parengė Seimo laikinoji tyrimo komisija, kuri buvo sudaryta kontroliuojamų prekių eksporto problemoms ir su tuo susijusiai bendrovės "Avia Baltika" veiklai ištirti.
"Mūsų teisinė bazė tuo metu (2001 metais - BNS) nevisiškai atitiko mūsų tarptautinius įsipareigojimus bei tai teisinei bazei, kuri egzistuoja Europos Sąjungos valstybėse", - Seimo posėdyje sakė šios komisijos pirmininkė konservatorė Rasa Juknevičienė.
2001 metais "Avia Baltika" kreipėsi į Ūkio ministeriją leidimo eksportuoti į Sudaną sraigtasparnį "Mi-8T", tačiau vėliau savo prašymą atsiėmė ir pasinaudojo teise eksportuoti sraigtasparnį be licencijos kaip civilinės paskirties prekę.
Tuo metu galioję įstatymai nebuvo pažeisti, tačiau sukėlė NATO šalių diplomatų susirūpinimą, ar tai nepažeidžia Sudanui taikomų tarptautinių sankcijų.
Europos Sąjunga prekybos sankcijas Sudanui taiko nuo 1994, Jungtinės Tautos - nuo 1996 metų. Iki šiol JAV Valstybės departamentas yra įtraukęs Sudaną į šalių, kurios sąmoningai remia terorizmą, sąrašą.
Posėdyje ketvirtadienį parlamentarams taip pat buvo pristatyta konservatorės R. Juknevičienės ir liberalų Sauliaus Lapėno bei Romano Sedlicko atskira nuomonė.
Pritardami komisijos išvadoms, opozicinių frakcijų atstovai pareiškė, kad įtarimų kelia, jog Rusijos įmonės labai pigiai "Avia Baltikai" parduoda sraigtasparnius, kurie vėliau yra parduodami trečiosioms šalims už gerokai didesnę kainą.
Atsakinėdama į parlamentarų klausimus, R. Juknevičienė išsakė įtarimus, kad kompanijos "Avia Baltika" vadovas Jurijus Borisovas be Lietuvos pilietybės gali turėti ir Rusijos pilietybę.
Savo teiginį ji grindė tuo, kad J. Borisovas vadovauja ir Lietuvoje veikiančiai bendrovei "Avia Baltika", ir Sankt Peterburge esančiai sraigtasparnių gamyklai.
"Klausėme "Avia Baltikos" atstovų, kokią pilietybę turi ponas J. Borisovas, nebuvo atsakyta dėl jo pilietybės Rusijoje. Bet žinant, kad jis nusipirko 99 proc. Sankt Peterburgo gamyklos akcijų, tai tokios gamyklos negali nusipirkti užsieniečiai Rusijoje. Jis turi būti Rusijos pilietis", - kalbėjo R. Juknevičienė.
Reaguodamas R. Juknevičienės pareiškimą, opozicinės Tėvynės Sąjungos - Lietuvos konservatorių partijos pirmininkas Vytautas Landsbergis pasiūlė į posėdžio protokolą įrašyti siūlymą išsiaiškinti, kokią iš tikrųjų pilietybę turi J. Borisovas.
Tuo tarpu replikuodamas į tai liberaldemokratas Henrikas Žukauskas pareiškė, kad "Seimas vietoj to, kad užsiimtų gana rimtais dalykais, pradeda tamsiame kambaryje ieškoti tamsių kačių".
"Jeigu yra norima priimti politinį sprendimą, o dar labiau - įrodyti, kad ponas J. Borisovas yra iš Marso, nes jis iš viso neturi pilietybės, aš tai suprantu, kad kolegos dešinėje pusėje visada moka destruktyviai dirbti", - sakė H. Žukauskas.
Seimas nepritarė V. Landsbergio siūlymui pavesti kompetentingoms valstybės institucijoms išsiaiškinti J. Borisovo pilietybės peripetijas.
Buvusio Liberalų demokratų partijos (LDP) lyderio ir dabartinio šalies prezidento Rolando Pakso prezidento rinkimų kampanijai J. Borisovo vadovaujama "Avia Baltika" skyrė 1,2 mln. litų.
BNS
