Seimas dvigubai – nuo 100 tūkst. litų iki 200 tūkst. litų padidino mažos vertės viešųjų pirkimų ribą, perkant prekes ar paslaugas. Be to, Seimas paliko galioti dabartines 0,5 mln. litų „lubas“, perkant darbus.
Parlamentarai antradienį priėmė prieštaringai vertinamas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas: už pataisas balsavo 71 Seimo narys, o susilaikė trys parlamentarai.
Seimas taip pat panaikino išimtį politinėms partijos, pagal kurią joms nebuvo taikomos Viešųjų pirkimų įstatymas. Tačiau perkant paslaugas, įstatymas nebus taikomas politinių partijų reklamai, propagandinių filmų ir vaizdajuosčių gamybai.
Perkančioji organizacija apie bet kokį pradedamą pirkimą, nustatytą laimėtoją, pirkimo sutartį turės informuoti leidinyje Valstybės žinios“ – taip Seimas sudarė galimybes toliau dirbti leidyklai, kuri nuo kitų metų turėjo nutraukti savo veiklą.
Kai kurie Seimo nariai prognozavo, kad įstatymas būtų „antras įstatymas po biudžeto, kuris turės didžiausios naudos šalies finansams“, kiti – kad dėl pataisų viešieji pirkimai „bus sunkiau kontroliuojami“.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys ir konservatorė Agnė Bilotaitė pataisų priėmimą susiejo su 2014-2020 metais Lietuvą pasieksiančia Europos Sąjungos finansine parama. Parlamentarė anksčiau žadėjo kreiptis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad ji jas vetuotų.
Seimo opozicijai priklausantys konservatoriai prašo prezidentės Seimo priimtas pataisas vetuoti. Pataisas kritikuoja ir dalis parlamentarų, ir prezidentūra, ir nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ – esą pakeitimais siekiama ne supaprastinti viešuosius pirkimus, o atverti kelią didesnei korupcijai ir neracionaliam lėšų panaudojimui.
Įsigaliojus naujos redakcijos Teisėkūros pagrindų įstatymui, „Valstybės žinios“ nuo kitų metų turi baigti veiklą, o informaciją nurodoma skelbti interneto svetainėje.
