Euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkantys užsienio subjektai dirbamą žemę Lietuvoje galės įsigyti pasibaigus su Europos Sąjunga (ES) suderėtam septynerių metų pereinamajam laikotarpiui, išskyrus kai kurias išimtis.
Seimas ketvirtadienį (03.20) priėmė naujos redakcijos konstitucinį įstatymą, reglamentuojantį Konstitucijos 47 straipsnyje užsieniečiams suteiktos teisės įsigyti dirbamą žemę Lietuvoje įgyvendinimą.
Įstatymas priimtas 90 parlamentarų balsavus už, 17 - prieš ir 6 susilaikius. Seimas sausio pabaigoje balsavo dėl konstitucinio įstatymo, tačiau jam priimti pritrūko balsų.
Konstituciniam įstatymui, keičiančiam iki šiol galiojantį konstitucinį įstatymą, priimti reikėjo ne mažiau kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų, tai yra 85 balsų.
Įstatymas nustato, kad užsienio subjektai, išskyrus tuos užsieniečius, kurie ne mažiau kaip trejus metus Lietuvoje nuolatos gyveno ir vertėsi žemės ūkio veikla, ir užsienio juridinius asmenis, bei kitas užsienio organizacijas, įsteigusias Lietuvoje atstovybes ar filialus, negali įsigyti žemės ir miškų ūkio paskirties žemės iki šalies įstojimo į Europos Sąjungos sutartį apibrėžto 7 metų pereinamojo laikotarpio pabaigos.
Lietuva tikisi tapti visateise ES nare 2004 metų gegužę.
Seimas nepritarė opozicinės Tėvynės sąjungos - konservatorių frakcijos narių siūlymui pereinamąjį laikotarpį taikyti tik ES valstybių piliečiams. Tokiu atveju teisę įgyti dirbamą žemę Lietuvoje be pereinamojo laikotarpio būtų įgiję ES nepriklausančių NATO valstybių piliečiai.
Opozicinių Tėvynės sąjungos - konservatorių bei Jungtinės ir liberalų frakcijų nariai balsavo prieš konstitucinio įstatymo priėmimą arba susilaikė.
Liberalų frakcijos vardu kalbėjęs Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius pareiškė, kad liberalai taip apsisprendė, negalėdami pritarti pereinamajam laikotarpiui.
BNS
