Antradienį Seime po pateikimo pritarta opozicinių frakcijų – konservatorių, Tvarkos ir teisingumo bei Liberalų sąjūdžio – siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), prašant nustatyti, ar „Leo LT“ kūrimo dokumentai neprieštarauja Konstitucijai. Po audringų ginčų už tokį siūlymą balsavo 52, prieš 17, o susilaikė 21 parlamentarams.
Po balsavimo salėje kilo ginčų, o socialdemokratai, kurių dalis susipainiojo balsuodami, reikalavo perbalsavimo, tačiau tam nebuvo pritarta.
Parlamentarai dokumentą su 49 parašais penktadienį perdavė Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui.
Koncervatoriaus Andriaus Kubiliaus teigimu, kreipimasis į Konstitucinį Teismą - būdas išvengti neaiškumų.
Seimo valdantieji pačią iniciatyvą vadina politikavimu, o gal net vandens pylimu ant Rusijos interesų malūno.
Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė Birutė Vėsaitė portalui „Balsas.lt“ sakė, jog kreipimasis dar ir nekvalifikuotai paruoštas. „Skaičiau Seimo Teisės departamento išvadą, anot kurios, KT gali ir visai nesvarstyti šio kreipimosi, nes jis paruoštas be teisinių argumentų. Tuo tarpu KT įstatymas aiškiai reikalauja pateikti teisinę argumentaciją, įrodančią, jog konkretūs įstatymo straipsniai ir nuostatos prieštarauja konkretiems Konstitucijos straipsniams. Nenuostabu, kad tų teisinių argumentų ir nėra – jiems nėra iš kur atsirasti. Tiesiog opozicija neturi jokių pozityvių pasiūlymų, o mikrofoną dar kartą į rankas paimti norisi“, – sakė B. Vėsaitė.
Pasak B. Vėsaitės, kitą savaitę vis tiek būsiančios pasirašytos sutartys dėl „Leo LT“ steigimo, o klausimas, jei net būtų pritarta kreipimuisi, KT pasiektų ne anksčiau, kaip birželio mėnesį. „Tai kokia viso to prasmė? Arba žaidimai Rusijos naudai arba idėjų badas“, - piktinosi politikė. Pasak jos, tokiais veiksmais opozicija gali sukelti rimto nerimo užsienio partneriams. Ji taip pat atkreipė dėmesį, jog Rusijoje vėl atgijo kalbos apie branduolinę jėgainę Kaliningrado srityje, nors sakė ir nežinanti kiek tai rimta, nes kalbos jau girdimos penketą metų.
Vienas iniciatyvos autorių – partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos lyderis Valentinas Mazuronis galvoja priešingai. Portalui „balsas.lt“ jis teigė, jog kreipimosi tekste viskas aiškiai išdėstyta. „Nurodyta, kad Konstitucijai prieštarauja 46 str. 3, 4 ir 5 dalys. Išdėstyti visi teisiniai argumentai. B. Vėsaitės logiką, kad „traukinys jau nuvažiavęs“, palyginčiau su pasyviu stebėjimu, kaip vilkas toli – lauko gale išsiveda karvę. Atseit – jei jau išsivedė – tegul pjauna“, - šaipėsi V. Mazuronis.
Kalbėdamas apie galimas prorusiškas „Leo LT“ projekto priešininkų motyvacijas V. Mazuronis tepasakė, jog valdžiai matyt nieko nebeliko, kaip kurti baubus ir sekti pasakas. Parlamentaro kolega Julius Veselka įsitikinęs, kad Konstitucinis Teismo sprendimas bus teisingas ir pripažins, kad įstatymai buvo pažeisti.
Konservatoriai ir Liberalų sąjūdžio parlamentarai vakar taip pat tikėjosi, kad jų iniciatyva būsianti palaikyta.
Kaip balsuos Darbo frakcija antradienį iš ryto dar nebuvo aišku. Frakcijos atstovas Kęstutis Daukšys portalui „Balsas.lt“ sakė, jog frakcija dar spėsianti apsispręsti. „Pritarėme, kad projektas būtų pateiktas, jį perskaitėme, tačiau kol kas sprendimo dar nepriėmėme“, lakoniškai komentavo K. Daukšys.
******
Priimant Atominės elektrinės įstatymą už jį pradžioje vieningai balsavo ir valdančioji koalicija, ir dauguma opozicinių frakcijų parlamentarų. Ginčai ir nesutarimai prasidėjo derybų su “NDX energija” metu Vyriausybei nutarus projektą vykdyti ne AB “Lietuvos energija” (LE) pagrindu, o steigiant naują patronuojančią bendrovę. Tokį poreikį Vyriausybė ir privataus kapitalo atstovai motyvavo nepatenkinama LE vadovybės veikla ir kaltindama pastarąją net “prorusiškumu”.
Po ilgų ginčų Seime buvo pritarta atitinkamoms įstatymų pataisoms, nes opozicijai nepavyko sužlugdyti balsavimo procedūros. Tuomet valdantiesiems pagelbėjo nelauktai pasikeitusi Darbo partijos pozicija. Prezidentas Valdas Adamkus, nepaisant tūkstančių parašų po neigiamomis peticijomis ir aktyvių visuomeninių protestų, pataisas pasirašė.
Vyriausybė yra suderėjusi, kad vadinamasis trigalvis slibinas būtų kuriamas prie naujai įsteigtos įmonės prijungiant tris įmones: valstybės bendroves „Lietuvos energiją“ bei Rytų skirstomuosius tinklus, taip pat „Vilniaus prekybos“ savininkams per bendrovę „NDX energija“ priklausančią VST.
Naujame darinyje valstybė turėtų 61,7 proc. akcijų, o „NDX energija“ – 38,3 proc. akcijų.
Vyriausybė su „NDX energija“ yra suderėjusi, jog ši bent dvejus metus po bendrovės įsteigimo negalės parduoti 33,4 proc. akcijų dalies. Kitus 5 proc. akcijų paketo bendrovė privalės išlaikyti iki 2015 metų. 2014-aisiais pirmąjį pusmetį valstybė turės teisę liepti bendrovei jai parduoti šiuos 5 proc. akcijų už „sąžiningą ir teisingą kainą“. Šio paketo valstybei trūksta, kad ji turėtų įmonėje du trečdalius balsų.
Taip pat sutarta, kad nuo „Lietuvos energijos“ bus atskirtos Kauno hidroelektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinės, kurios nebus „slibino“ dalimi. Tiesa, vyriausybė dar nepaskelbė ekspertų išvadų, kurios paneigtų nuogąstavimus, jog toks išskyrimas gali padidinti elektros kainą.
Derybininkai visų trijų įmonių vertę buvo nustatę 8,1 mlrd. litų. Iš jų „Lietuvos energijos“ dalis – 31,4 proc., Rytų skirstomųjų tinklų dalis – 33,8 proc., o VST dalis – 34,8 proc.
Pagal steigimo sutarties projektą, Vyriausybės ir „NDX energijos“ sandorio užbaigimo dieną „Leo LT“ išleis naują 499,950 mln. vienetų akcijų emisiją, kurios vienos 10 lito nominalo akcijos emisijos kaina bus 14,28 lito.
Vyriausybė naujas akcijas apmokės jai priklausančiomis 664,701 mln. vienetų „Lietuvos energijos“ 1 lito nominalo akcijomis (kurios sudaro 96,4 proc. balsų) ir 351,316 mln. vienetų Rytų skirstomųjų tinklų 1 lito nominalo akcijomis (71,34 proc. balsų) ir pasirašys 308,469 mln. vienetų naujų „Leo LT“ akcijų.
„NDX energija“ savo dalį apmokės 3,610 mln. vienetų jos valdomų VST akcijų, kurių vienos nominalas - 30 litų (97,1 proc. balsų) ir pasirašys 191,481 mln. vienetų naujų „Leo LT“ akcijų.
Įkūrus nacionalinio investuotojo bendrovę, vėliau kartu su latviais, estais ir lenkais bus kuriamos naujos bendrovės, kurios, kaip teigiama, įgyvendins visus tris dešimtimis milijardų litų vertinamus projektus.
