Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas antradienį pateikė Teismų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Nutarta projektui po pateikimo pritarti ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavo: už – 34, prieš – 2, susilaikė 28.
Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomais – Socialinių reikalų bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – liepos 3 d.
Projekto tikslas, anot pateikėjų, pakeisti kai kurias Teismų įstatymo nuostatas, įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 15 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. gruodžio 17 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimus.
Be to, Įstatymo projektu siekiama numatyti visuomenės atstovams galimybes būti Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos nariais (trys iš septynių narių turėtų būti ne teisėjai), pretendentų į teisėjus atrankos komisijos nariais (ne mažiau kaip keturi iš septynių narių turi būti ne teisėjai) ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariais (ne mažiau kaip trys turi būti ne teisėjai). Įstatymo projekte taip pat numatyta, kad visų teismų baigiamieji aktai (sprendimai) bus skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje, įvedamas nuolatinis teisėjų veiklos vertinimas, pakeičiamas teismo valdymas.
Pataisomis siekiama aiškiau reglamentuoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos statusą, sudėtį ir veiklą, numatyti galimybę kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui. Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti klausimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams. Teisėjų etikos ir drausmės komisija būtų sudaroma iš septynių narių. Į šios komisijos narius du kandidatus skirtų Respublikos Prezidentas, vieną kandidatą – Seimo Pirmininkas, keturis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas šios komisijos nariais skirtų ne teisėjus. Iš paskirtų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių Teisėjų taryba patvirtintų Komisijos pirmininką.
Teismų įstatymo IX skyrių siūloma papildyti nauju trečiuoju skirsniu, reglamentuojančiu teisėjų veiklos vertinimą. Šiuo metu teisėjų veikla nėra nuolat vertinama. Pirmą kartą teisėjo veikla būtų vertinama praėjus trejiems metams nuo jo paskyrimo į teisėjo pareigas. Po to teisėjo veikla būtų vertinama periodiškai kas penkeri metai. Teisę inicijuoti neeilinį teisėjo vertinimą turėtų Teisėjų taryba.
Teisėjų veikla būtų vertinama siekiant išsiaiškinti teisėjų, taip pat teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų turimų profesinių žinių ir įgūdžių lygį, gebėjimus teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, dalyvauti administraciniame teismo darbe ir jį organizuoti, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias teisėjų veiklos sritis ir juos skatinti tobulinti profesinius gebėjimus.
Įstatymo projekte numatoma, kad Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir skyriaus pirmininkas iš pareigų gali būti atleidžiamas ne tik pasibaigus paskyrimo į šias pareigas terminui bet ir veiklos vertinimo metu nustačius, kad jis netinkamai atlieka įstatymų nustatytas administravimo funkcijas.
Patikslinta teisėjų atostogų trukmė – nustatyta, kad visų teisėjų minimali atostogų trukmė yra 35 kalendorinės dienos ir bendra kasmetinių atostogų trukmė negali viršyti 56 kalendorinių dienų.
Teisėjų garbės teismą numatoma sudaryti iš 9 narių (šiuo metu – 7), Teisėjų tarybą sudarytų nebe 15, o 21 narys, daugumą Teisėjų tarybos narių sudarytų aukščiausiųjų teismų atstovai.
Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turėtų užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, ligos ar komandiruotės atvejus.
Seime įstrigęs tebėra naujas Teismų įstatymas, kurio svarstymą sustabdė TTK, kai parlamentarai ėmė siekti įteisinti galimybę kasacine tvarka apskųsti administracinių teismų sprendimus. Pastarieji (teturintys dvi pakopas) neretai laikomi politinio susidorojimo su neįtikusiais valstybės tarnautojais ir pareigūnais įrankiais.
