Ateinančių metų valstybės biudžetas, kuris numato, kad deficitas sudarys beveik 5 mlrd. litų, arba 5,9 proc. nuo BVP, patvirtintas. Už biudžeto patvirtinimą ketvirtadienį balsavo 81 Seimo narys, prieš - 56, susilaikė 2 parlamentarai. Biudžetą dar turės pasirašyti Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
"Praėjome tikrai ilgų sudėtingų ir emocingų svarstymų etapą. Turime tokį biudžeto projektą, kuris atspindi mūsų šiandien orią realių iššūkių realybę. Biudžetas nemeluoja apie tą situaciją, kuri yra Lietuvoje. Galima sakyti, kad tai prastas biudžetas, tačiau jis prastas, nes prasta ekonominė situacija", - prieš balsavimą kalbėjo Premjeras Andrius Kubilius.
"Kitų metų biudžetas - vienas sudėtingiausių, kuriuos turėjome per 19 Nepriklausomybės metų. Tačiau visos korekcijos, kurios daromos, yra kelias iš krizės", - sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio narys Kęstutis Glaveckas.
Konservatorius Vitas Matuzas teigė, kad galbūt biudžete yra taisytinų dalykų, tačiau valdančioji koalicija tuos dalykus ištaisys, jei jai bus leidžiama dirbti.
Tuo tarpu "darbietis" Saulius Bucevičius kalbėjo, kad biudžetas skirstomas be jokių ekonominių, socialinių ir naudingumo žmonėms kriterijų. "Nesuprantu, kodėl biudžete numatomos lėšos naujiems projektams, ministerijų remontams, o mokykloms, ligoninėms, pensijoms pinigų pritrūksta", - sakė jis.
"Vienos Lietuvos" lyderis Laimontas Dinius pliekė tiek valdančiuosius, tiek opoziciją. Pirmuosius už klaidų nepripažinimą, antrąją - už nekonstruktyvią kritiką.
"Subalansuoti biudžetą galima tik skatinant verslą. Biudžetą priimti būtina, tačiau kelsime asmeninės Ministro Pirmininko atsakomybės klausimą. Vyriausybė turės atsisakyti arogantiškos nuostatos problemas spręsti silpniausių žmonių sąskaita", - aiškino L. Dinius.
Socialdemokratas Povilas Vytenis Andriukaitis ragino keisti mokestinę politiką ir taikyti įvairias PVM lengvatas.
Jo partijos lyderis Algirdas Butkevičius sakė, kad Vyriausybės veikloje nėra prioritetų, o jais turėtų tapti nedarbo ir emigracijos augimo stabdymas. "Reikia ieškoti variantų padidinti pajamas", - sakė jis.
Finansų ministerijos teigimu, Vyriausybės Seimui pateiktame 2010 m. nacionaliniame biudžete bendros biudžeto konsolidavimo (išlaidų mažinimo ir pajamų didinimo) priemonės padėjo sumažinti biudžeto deficitą daugiau nei 2 milijardais litų.
Planuojama, kad valstybės biudžeto deficitas ateinančiais metais sieks 4,93 mlrd. litų, arba 5 proc. nuo BVP. Biudžetu didinamas Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas. Pasak finansų ministrės Ingridos Šimonytės, iš viso ateinančiais metais reikės skolintis daugiau kaip 13 mlrd. litų.
Mažinant išlaidas valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaikymo ir programų vykdymui skirtos lėšos 2010 m. sumažintos vidutiniškai 33 proc., tarp jų valstybės valdymo išlaidos - 23 proc., valstybės tarnautojų, politikų, valstybės pareigūnų, savivaldybių tarnautojų darbo užmokesčio fondas sumažintas 10 proc., pedagogų, kultūros, socialinių darbuotojų, karo tarnybos tarnautojams darbo užmokesčio fondas sumažintas 5 proc., statutinių pareigūnų - 2 procentais.
Be to, nuo 2010 metų sumažintas asignavimų valdytojų skaičius - 2010 metais jų yra 30-čia mažiau nei 2009 metais. Visi sprendimai planuojamas nacionalinio biudžeto išlaidas sumažino 1 mlrd. 581 mln. litų, lyginant su paskutiniu patvirtintu (šių metų liepos mėnesį) 2009 m. biudžetu.
2010 metų valstybės biudžeto projekte planuojama, kad pajamos be ES paramos sudarys 13 mlrd. 378 mln. litų, arba 1 mlrd. 019,2 mln. litų mažiau nei 2009 metais. 2010 metų valstybės biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų bus 18 mlrd. 308 mln. litų, t. y. 911 mln. litų mažiau nei 2009 metais.
ES paramos lėšos, kurios bus investuojamos į visas ūkio sritis, kad padėtų išlaikyti gyvybingą šalies ekonomiką, verslą ir darbo vietas, sudarys 7 mlrd. 891,9 mln. litų, arba 1 mlrd. 474,5 mln. litų daugiau negu 2009 m.
Todėl bendros 2010 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su ES lėšomis sudarys 21 mlrd. 270 mln. litų, o valstybės biudžeto asignavimai sudarys 26 mlrd. 200 mln. litų.
2010 m. nacionalinio biudžeto, kuris apima valstybės ir savivaldybių biudžetus, pajamos be ES paramos lėšų sudarys 16 mlrd. 507 mln. litų, arba 1 mlrd. 688,6 mln. litų mažiau nei 2009 metais.
Planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos be ES paramos lėšų - 21 mlrd. 436,9 mln. litų, t. y. 1 mlrd. 580,5 mln. litų mažiau nei 2009 metais. Nacionalinio biudžeto pajamos 2010 metais kartu su ES ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis bus 24 mlrd. 398,9 mln. litų. Planuojami 2010 metų nacionalinio biudžeto asignavimai - 29 mlrd. 328,8 mln. litų.
Apie tai žiūrėkite LNK žinių videoreportaže