„Ši komisija būtų pirmoji, kuri galvotų apie vaiką, iki šiol šioje situacijoje apie jį niekas negalvojo“, – teigė Agnė Zuokienė, pristačiusi projektą.
Egidijus Klumbys savo ruožtu replikavo A. Zuokienei, kad dėl Garliavos eskaluojamas triukšmas dėl dviejų priežasčių – rinkimų kampanijos ir siekiant atitraukti visuomenės dėmesį nuo daug svarbesnių dalykų, tokių kaip Visagino atiminės elektrinės statyba, banko „Snoras“ bankroto aplinkybės ar darbo santykių liberalizavimas. Seimo narys teiravosi, dėl kurios iš šių dviejų priežasčių Mišrios Seimo narių grupės atstovė teikia šį projektą.
A. Zuokienė jį patikino, kad pati yra girdėjusi tokių versijų, tačiau, jos manymu, bet kas pritartų, kad šiam klausimui reikia atskiro dėmesio ir šis tyrimas būtų ypatingai svarbus, nors pati komisijos darbe dalyvauti nenorėsianti.
„Kur yra valdžios, valstybės nusikaltimas, jei ji grąžino dukterį mamai?“, – klausė Julius Veselka.
„Visą laiką būsiu už tai, kad vaikai gyventų su mama. <...> bet šitoje situacijoje yra keletas neatsakytų klausimų, kabliukų“, – tikino A. Zuokienė.
Aurelija Stancikienė stebėjosi, kad parlamentarai bijo komisijos sudarymo. „Man neaišku, kaip buvo įgyvendintas teismo sprendimas, ypač ta dalis, kad negalima naudoti smurto prieš mergaitę. Būtų labai gerai, kad Seimo nariai galėtų susipažinti su visa medžiaga, tiek vaizdo, tiek kitokia, kur antstolė liepė policijai mesti „kaldrytę“ mergaitei ant galvos. <...> tikrai Seimo nariai, ne kažkas, o tautos išrinkti atstovai turi panagrinėti ir pateikti savo išvadas. Ko mes bijome? Ar mes jau vieni kitų bijome? Užtenka gyventi su baime“, – ragino ji.
Komisijos sudarymo iniciatoriai siekė įpareigoti komisiją išsiaiškinti:
1) ar valstybės institucijos sankcionavo ir ar pareigūnai naudojo smurtą bei specialiąsias priemones prieš mergaitę ir jos šeimą, o jei naudojo, tai ar tokie veiksmai buvo teisėti;
2) ar valstybės institucijos ir pareigūnai teisėtai naudojo smurtą bei specialiąsias priemones prieš kitus piliečius;
3) ar pareigūnai išniekino valstybės vėliavą ir kas už tai atsakingas;
4) ar valstybės institucijos ir pareigūnai pažeidė konstitucinį teisėjo neliečiamybės principą;
5) ar valstybės institucijos ir pareigūnai pažeidė konstitucinį privačios valdos ir gyvenamojo būsto bei asmens turto neliečiamybės principą;
6) ar teisės aktai, reglamentuojantys teismų spendimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atitinka JTO Vaiko teisių konvenciją bei kitus pamatinius teisės aktus bei normas;
7) ar valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmai, vykdant teismo nutarimą, buvo proporcingi, ar nėra piktnaudžiavimo savo pareigomis požymių;
8) kur šiuo metu yra mergaitė, kokie valstybės pareigūnai yra su ja, kokiomis sąlygomis ji laikoma, kas atsakingas už jos būklę, kas ir kokią psichologinę pagalbą jai teikia.
Komisijos sudarymas sužlugdytas sąmoningai?
Seimo posėdžių salėje buvo neįprastai mažai žmonių, todėl atsirado parlamentarų, kurie apkaltino Seimo pirmininkės pavaduotoją Algį Čapliką, vadovaujantį posėdžiui, kad šis neva pasiskaičiavo, kiek salėje yra galimų laikinosios komisijos sudarymo šalininkų ir priešininkų ir todėl nutarė paankstinti 15 valandą numatyto klausimo svarstymą.
Pasipiktinęs dėl įvykių Seimo posėdžių salėje, Gintaras Songaila žurnalistams pabrėžė, kad priimant sprendimą dėl laikinosios komisijos sudarymo salėje buvo daugiau Liberalų sąjūdžio (LS) bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovų nei paprastai jų proporcingai būna kitų klausimų svarstymo metu.
Pasak jo, salėje nebuvo daugumos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovų, kurie pirmo balsavimo metu dėl darbotvarkės pasisakė, kad turi būti įtrauktas svarstymas dėl komisijos.
„Apsižiūrėjo kai kas, kad jų (TS-LKD atstovų – aut.past.) nėra salėje, tas pats Jurgis Razma išbėgo iš salės, tai tas galimai rodo, kad buvo susitarimas pamėginti sužlugdyti tos komisijos sudarymą“, – svarstė G. Songaila.
TS-LKD narys patikino, kad jei dėl tokio rytinės ir vakarinės darbotvarkės keitimo būtų kreiptasi į Seimo etikos ir procedūrų komisiją, tai išvada tikrai bylotų apie Seimo statuto pažeidimą. Tačiau G. Songaila prisipažino nenuleidžiantis rankų ir planuoja mėginti siūlyti naują projektą bei tikėtis, kad kitą kartą salėje bus daugiau Seimo narių.
„Padarėme klaidą, kad nesiūlėme iš pat ryto svarstyti. Kitą kartą tokios klaidos nedarysime, o poną A. Čapliką, kuris mėto įvairias frazes, mėginsime demaskuoti, nes ne su veidrodžiu reikia gyventi, o su savimi“, – ryžtingai tarė jis.
Pasak Seimo nario, būtina vykdyti parlamentinę kontrolę ir neužtenka, kad su vaiku buvo nuvažiuota į ligoninę ir paimta pažyma, neužtenka ir to, kad dvi Seimo narės, kurios iki šiol mergaitės net nebuvo mačiusios, nuvyko ir pasakė, kad viskas tvarkoje.
Anot jo, po įvykių, kai sunku nustatyti, kokia šiuo metu yra padėtis ir kas atsakingas už vaiko būklę, kokia psichologinė pagalba jam yra teikiama, tuo turėtų užsiimti specialistai, ekspertai, kurie turėtų duoti pagrįstas išvadas.
