Antradienį Seimas numato svarstyti ir ratifikuoti istorinę Lietuvos ir kitų devynių šalių stojimo į Europos Sąjungą sutartį.
Dokumento ratifikavimo procedūra Lietuvos Seime prasidėjo rugsėjo 2 d. neeilinėje Seimo sesijoje. Tuomet už šią užsienio reikalų ministro Antano Valionio pristatytą Seimui ratifikuoti sutartį po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 3, niekas nesusilaikė.
Lietuvos ir kitų devynių šalių stojimo į ES sutartį jau apsvarstė Seimo Užsienio reikalų ir kiti parlamento komitetai.
Lietuvos piliečiai apsisprendimą būti ES parodė gegužės 10 - 11 dienomis vykusiame referendume. Dabar Seimo nariams tenka pareiga ir atsakomybė dar kartą patvirtinti mūsų šalies piliečių apsisprendimą.
Tikimasi, kad šios sutarties ratifikavimas Lietuvoje turės teigiamą poveikį dokumento ratifikavimui kitose ES valstybėse narėse ir stojančiose šalyse.
Tam, kad Stojimo sutartis įsigaliotų, ją būtina ratifikuoti iki kitų metų gegužės 1 dienos - numatytos stojančiųjų šalių narystės Europos Sąjungoje pradžios. Jei iki tol sutarties neratifikuotų bent viena iš dabartinių ES šalių narių, ji neįsigaliotų visų stojančiųjų šalių atžvilgiu. Jeigu sutartis nebūtų ratifikuota kurioje nors stojančioje šalyje, ji neįsigaliotų tik tos šalies atžvilgiu.
4851 puslapio Stojimo sutarties paketą sudaro Stojimo sutartis, įtvirtinanti 10 naujų šalių įstojimo į Europos Sąjungą faktą, Stojimo aktas, detalizuojantis visų stojančių valstybių narystės ES sąlygas, pereinamojo laikotarpio priemones, išlygas ir specialius susitarimus, 10 protokolų, kuriuose išdėstyti specifiniai teisiniai klausimai, susiję su ES teisės materialiniu ar teritoriniu taikymu konkretiems ūkio sektoriams ar politikos sritims, įskaitant pereinamuosius laikotarpius ir teritorines išlygas, bei Baigiamasis aktas, kuriuo patvirtinamas viso Stojimo sutarties paketo sudarymas.
Stojimo į ES sutartis pasirašyta šių metų balandžio 16 dieną Atėnuose.
ELTA
