Seimas po ilgų svarstymų plenariniame posėdyje turėtų galutinai apsispręsti dėl Liustracijos įstatymo pataisų, praneša Lietuvos radijas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Alvydas Sadeckas abejoja, kad naujasis Liustracijos įstatymas apsaugos Lietuvos piliečius, slapta bendradarbiavusius su KGB, nuo užsienio specialiųjų tarnybų šantažo.
A. Sadeckas sako, kad įstatymo projektas neturi saugiklių, garantuojančių, kad nepadidės priešiško poveikio galimybė prisipažinusiems apie slaptą bendradarbiavimą su KGB.
„Įstatymas leistų paviešinti žmones, kurie tada, vadovaudamiesi įstatymu, prisipažino. Antra, būtų atsisakyta nuo kito prisipažinimo termino. Žmonės, kurie slapta bendradarbiavo, jau laukė šito termino. Valstybė turi duoti jiems galimybę prisipažinti.
Trečia, absoliučiai nėra jokių saugiklių, kurie neutralizuotų galimą priešišką įtaką, kuri gali atsirasti mūsų žmonių, kurių agentūrinės bylos yra nusiųstos Maskvon, atžvilgiu, juos šantažuojant“, – sako A. Sadeckas.
Seimo nario teigimu, Lietuvoje per liustraciją prisipažinusieji apie savo slaptą bendradarbiavimą su KGB sudaro tik ketvirtadalį iš paskutinėmis sovietinėmis dienomis veikusių slaptų bendradarbių, o 4,5 tūkst. tokių bendradarbių žinomi tik Rusijai. Taip pat dar yra tūkstančiai buvusių slaptų bendradarbių, kurių bylos jau tais laikais buvo padėtos į KGB archyvus.
Tuo metu kitas šio komiteto narys Rimantas Smetona atmeta A. Sadecko nuogąstavimus dėl galimo svetimos valstybės šantažo. R. Smetona teigia, kad nuo šantažo gali apsaugoti tik viešumas.
„Asmenis, kurie neprisipažino 2000 m., įstatymas įpareigoja prisipažinti ir, jeigu Liustracijos komisija patvirtins, kad jie bendradarbiavo ar kitaip priklausė KGB, apie tai turi būti paskelbta. Tokiu būdu tie asmenys bus apsaugoti nuo šantažo.
Jie bus apsaugoti tik viešumu, nes ko bijoti ir nedirbti sąžiningai Lietuvai, jei visi vis tiek žino, kad kažkada suklydai. Manau, viešumas yra pats didžiausias vaistas nuo bet kokio šantažo ir sąžinės graužimo“, – įsitikinęs R. Smetona.
