Vyriausybės teiktas projektas, kuriuo siūlyta grąžinti teisėjams daugiau nei 52 mln. litų neišmokėtų atlyginimų, Seime buvo atmestas jau pradinėje - pateikimo stadijoje ir grąžintas tobulinti.
Daugumai parlamentarų, kurių didesnioji dalis balsuodami susilaikė, kilo abejonių, ar teisėjai šiuo atveju nebūtų išskirti iš kitų visuomenės grupių.
Vyriausybė siūlė Seimui minėtą įstatymo projektą dėl negautos atlyginimo dalies grąžinimo svarstyti skubos tvarka.
Teisėjams buvo siūloma grąžinti apie trečdalį dėl nepagrįstai sumažintų atlyginimų susidariusios 150 mln. litų skolos - maždaug 52 mln. litų.
Įstatymo projektu siūlyta grąžinti apylinkių, apygardų teismų, Lietuvos apeliacinio, Lietuvos vyriausiojo administracinio, Aukščiausiojo ir Konstitucinio teismų teisėjams, ėjusiems šias pareigas teisėjais nuo 2005 metų liepos 1 iki 2008 metų liepos 1 dienos, atlyginimo skirtumą, apskaičiuotą už šį laikotarpį.
Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes, siūlyta teisėjų negautos atlyginimo dalies grąžinimą išdėstyti ketveriems metams. Įstatymo projektu buvo siekiama apskaičiuoti negautą atlyginimo dalį už trejus metus, kadangi pagal Darbo kodeksą darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbu santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.
Nuo 2000-ųjų sausio 1-sios teisėjams atlyginimas buvo sumažintas dėl valstybėje susiklosčiusios sunkios ekonominės ir finansinės padėties.
Tačiau 2001 metais Konstitucinis Teismas nutarė, kad teisėjų atlyginimų mažinimas galimas tik tada, kai valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė ir finansinė padėtis ir tai daryti galima tik pagal įstatymą ir tik laikinai. Pasak Teismo, ši priemonė, be kita ko, turi būti ir proporcinga siekiamam tikslui.
Po Konstitucinio Teismo sprendimo visų grandžių teisėjai kreipėsi šiais pagrindais į teismus, reikalaudami iš valstybės priteisti nuo 2000 metų susidariusias skolas.
Vilniaus apygardos teismas keliems teisėjams jau yra priteisęs iš Vyriausybės šimtatūkstantines sumas dėl nepagrįstai sumažintų algų, o Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisėjų atlyginimų mažinti negalima, nes tai traktuojama, kaip kėsinimasis į teismų nepriklausomumą.
Remdamasis Laisvosios rinkos instituto išvada, teismas nusprendė, kad 1999-siais Lietuvos ekonominė būklė nebuvo tokia bloga, kad būtų reikėję mažinti algas teisėjams.