Ir mokslininkai, ir nevaisingų šeimų atstovai nesupranta Seimo užsispyrimo. Esą saugoti embrionus amžinai ir nelogiška, ir be proto daug kainuoja, o moka už tai pačios nevaisingos poros.
Būtent tokiose traukos spintose kuriama tūkstančių jaunų žmonių svajonė susilaukti vaikų. Čia embrionai paruošiami, o tada keliauja į tokias talpyklas, kur temperatūra siekia maždaug 190 laipsnių šalčio. Taigi, jie užšaldomi ir panaudojami vėliau, jeigu moteriai po pagalbinio apvaisinimo iškart pastoti nepavyksta.
Įstatymas, kuris nevaisingoms šeimoms iš dalies dengia šias išlaidas, įsigaliojo vos šiemet, tačiau ir toliau kelia aistras. Mat dalies „valstiečių“ ir konservatorių pageidavimu nepanaudoti embrionai turi būti saugomi... amžinai. Mokslininkai tokio verdikto prasmės nesupranta.
Be kita ko, embrionų saugojimas dar ir kainuoja didelius pinigus.
Vienai porai paprastai sukuriama nuo kelių iki dešimties embrionų. Taip daroma, nes pastoti iš pirmo karto dažnai nepavyksta, o nuolat kurti naujus embrionus moteriai reiškia naują dozę narkozės ir hormonų. Pasak Vaisingumo asociacijos vadovės, protingiausia būtų embrionus saugoti 10 metų.
Dalis Seimo „valstiečių“ ir konservatorių atkakliai tvirtina, kad kiekvienas embrionas yra gyvybė. Ir liberalams pasiūlius embrionus saugoti ne ilgiau nei 10 metų, jų balsais Seimas šią idėją ir vėl atmetė.
Daliai seimūnų dešimčių tūkstančių porų svajonė susilaukti vaikų pasinaudojant medicinos pažanga apskritai jausmų nekelia.
Tačiau kiek jų reikia, niekas nežino, nes neaišku, kiek embrionų žus per procedūrą. Kasmet Lietuvoje sukuriama šimtai naujų embrionų. Praktika rodo, kad dažniausiai jie panaudojami per pirmuosius dvejus metus. Iš viso Lietuvoje vaikų negali susilaukti apie 50 tūkstančių porų.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
