Seimas linkęs pritarti tikslinamo Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pataisoms, kuriomis planuojamos 2009 metų nacionalinio biudžeto pajamos mažinamos nuo 22 mlrd. 879 mln. 810 tūkst. litų iki 20 mlrd. 814 mln. 654 tūkst. litų.
Po antrojo patikslinto biudžeto svarstymo Seimas nusprendė, kad dėl jo patvirtinimo bus balsuojama ketvirtadienį - artimiausiame Seimo posėdyje. Už tai antradienį balsavo 74 parlamentarai, prieš - 29, susilaikė 30 Seimo narių.
Pagal patikslintą biudžeto projektą planuojama, kad biudžeto išlaidos sieks 25 mlrd. 635 mln. 348 tūkst. litų ir 4 mlrd. 820 mln. 694 tūkst. litų bus didesnės už pajamas.
Anksčiau buvo planuojama, kad 2009-ųjų nacionalinio biudžeto išlaidos sieks 25 mlrd. 822 mln. 265 tūkst. litų ir pajamas viršys 2 mlrd. 942 mln. 455 tūkst. litų.
Nors po pirmojo biudžeto svarstymo Seimo komitetai ir pavieniai parlamentarai siūlė biudžeto asignavimus padidinti daugiau kaip 50 mln. litų, Vyriausybė nusprendė, kad asignavimai bus padidinti tik 6,4 mln. litų, kurie bus skirti atsiskaityti su atleidžiamais žemėtvarkos įstaigų darbuotojais.
"Labiau didinti asignavimus dabartinėje situacijoje paprasčiausiai nėra galimybių", - sakė tikslinamo biudžeto projektą Seime pristačiusi laikinoji finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Pagal tikslinamo biudžeto projektą, planuojamos savivaldybių pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio mažinamos 394 mln. 671 tūkst. litų. Dotacijos savivaldybėms iš valstybės biudžeto mažinamos nuo 3 mlrd. 17 mln. 452 tūkst. litų iki 2 mlrd. 954 mln. 606 tūkst. litų.
Tikslinamo biudžeto projektu taip pat siūloma padidinti valstybės grynojo skolinimosi limitą nuo 5 mlrd. 850 mln. litų iki 9 mlrd. 560 mln. litų.
Vyriausybė taip pat siūlo nuo rugsėjo 1 dienos mokinio krepšelį mažinti nuo 3738 iki 3635 litų.
I. Šimonytei pristačius tikslinamo biudžeto projektą, iš Seimo tribūnos skambėjo opozicijos kritika Vyriausybei. Tuo tarpu valdančiųjų atstovai biudžeto projektą gynė ir sakė, kad kitokios išeities šiuo metu nėra.
"Kas balsuos už šį projektą, tas pritars, kad ir toliau būtų keliami mokesčiai, mažinami atlyginimai ir išmokos. Tie, kurie pritars šiam projektui, turi galvoti, kad rudenį gyvensime drebėdami dėl lito stabilumo ir nežinodami, ko laukti", - sakė Tvarkos ir teisingumo frakcijos pirmininkas Valentinas Mazuronis.
Pasak jo, šiame tikslinamo biudžeto projekte nėra išsakyti esminiai siekiai padidinti valstybės pajamas ir struktūriškai mažinti išlaidas.
Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius taip pat teigė, kad svarstomame patikslinto biudžeto projekte per mažai dėmesio skiriama pajamų didinimui, o per daug kalbama apie išlaidų mažinimą.
"Nuolatiniam išlaidų mažinimui nereikia ypatingų gebėjimų. Tačiau kur bus riba?" - klausė A. Butkevičius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio narys Kęstutis Glaveckas sakė, jog kalbėti apie tai, kaip padidinti biudžeto pajamas, neverta, nes traukiasi visos rinkos, o nuo to priklauso ir į valstybės biudžetą surenkama suma. Todėl, anot K. Glavecko, vienintelė išeitis - taupymas.
Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys sakė, kad toks biudžetas tik didina sunkumus verslui, todėl mažėja ir valstybės pajamos. "Kartais reikia ekonomikai atveržti varžtus. Krizės sukuria daug galimybių verslui, ateiti į kitas rinkas lengviau nei ne krizės metu. Dabar valstybė pati skolinasi vidaus rinkoje, todėl paskolų negauna verslas. Dėl verslo skatinimo nieko nepadaryta. Kokios įmonės atsigaus pasibaigus krizei. Turiu įtarimą, kad ne Lietuvos", - aiškino K. Daukšys.
Opozicijos atstovai tikslinamo biudžeto projektą kritikavo ir dėl to, kad jis svarstomas, nors nėra aišku, kokie lydintys teisės aktai bus priimti. Seimui antradienį taip pat buvo pateiktos Pridėtinės vertės mokesčio, Akcizų įstatymo pataisos.
Paskirtasis Premjeras Andrius Kubilius Seimo opozicijai priekaištavo, kad iš jos Vyriausybė girdi tik kritiką, tačiau nepateikiama jokių konstruktyvių pasiūlymų.
"Užduokime sau klausimą: o kas buvo pasiūlyta? Mes aiškiai matome situaciją ir žinome, ką reikia daryti. Jei nesiimsime siūlomų priemonių, biudžeto deficitas sieks 13 proc., o valstybės skola sudarys 67 proc. bendrojo vidaus produkto. Reikia siekti bendro sutarimo ir imtis veiksmų, kad šią situaciją suvaldytume", - kalbėjo A. Kubilius.
Jis pažymėjo, kad Vyriausybės siūlomiems veiksmams pritaria profesinės sąjungos, verslo asociacijos.